Tai, kad šalyje kelissyk pasikartojo situacijos, kai teisėsaugininkai būtent prieš rinkimus pranešė apie vykdomus ikiteisminius tyrimus dėl galimai neteisėtos kai kurių politinių partijų ar atskirų politikų veiklos, nėra naujiena.
Įtarimų sulaukę veikėjai neretai tai bando suvesti į bandymus daryti įtaką rinkimų procesams ir rezultatams. Tačiau, kaip aiškina kai kurie politikai, jautrus politinis periodas – ne priežastis teisėsaugai lėtinti apsukas.
Matavo premjero kėdę, sėdo į teisiamųjų suolą
Didžiausia pastarojo meto politinės korupcijos byla šalį sukrėtė likus mažiau nei pusmečiui iki 2016 metų Seimo rinkimų. Tąsyk pranešta, kad tuometis Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį iš buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
Buvęs liberalsąjūdiečių lyderis, kaip rodė visuomenės nuomonės apklausos, tuo metu buvo vienas populiariausių politikų šalyje, laikomas rimtu kandidatu į premjero postą, jo vadovaujamai partijai buvo prognozuojama sėkmė rinkimuose. Po skandalo E.Masiuliui teko atsisakyti Seimo nario mandato ir trauktis iš partijos.
Vėliau įtarimai buvo pateikti ir kitiems politikams, pavyzdžiui, tuomečiam Seimo nariui „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui, kuris įtartas iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmęs 25 tūkst. eurų kyšį, kad paveiktų kitus politikus koncerno naudai. Tuokart politikas kalbėjo, kad susidaro įspūdis, jog tam tikrą informaciją teisėsauga kaupia ir pasirenka, kokiu konkrečiu laiku paleisti į viešumą.
Siejo su rinkimais
2016 metų vasarą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas parlamentaro Petro Gražulio darbo kabinete Seime ir bute Seimo viešbutyje. Teisėsauga paskelbė įtarianti, kad įmonė „Judex“ per parlamentarą siekė paveikti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), kad ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus. Politikas kaltinimus neigė, o teisėsaugos veiksmus vadino priešrinkiminiais.
Ar su artėjančiais Seimo rinkimais nėra susijęs tuo metu įtakingo konservatoriaus Vito Matuzo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn procesas, kai kurie politikai svarstė 2012 metų vasarą.
Tada, kai Seime buvo sprendžiamas politiko, kaltinto piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu, teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimas, laikinajai parlamentinei komisijai vadovavęs jo partijos kolega Stasys Šedbaras prokurorui kėlė klausimą, kodėl dėl to buvo kreiptasi tik paskelbus rinkimų į parlamentą datą.
STT vadovui teko trauktis
Daug politinės įtampos sukėlė STT veiksmai prieš pirmalaikių prezidento rinkimų antrąjį turą 2004 metais. Tada pareigūnai jau baigiantis darbo dienai užgriuvo pagrindinių šalies politinių partijų būstines reikalaudami finansinių dokumentų.
STT tikrino dabar jau neegzistuojančių Liberalų ir centro sąjungos bei Naujosios sąjungos (socialliberalų), taip pat – Socialdemokratų partijos bei Tėvynės sąjungos buhalterijas. Baimindamasis galimo suėmimo į Lenkiją pabėgo tuometis liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas.
Netrukus dalis juodosios buhalterijos įrašų pateko į žiniasklaidą ir skandalas ėmė plėstis, buvo plačiai aptarinėjamos „Rubicon group“ dokumentuose esančios santrumpos AMB arba „A.Kubil. Koncerv.“ ir šalia jų parašytos pinigų sumos.
Skandalo aukomis tapo tuometiniai parlamentarai socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, konservatorius Arvydas Vidžiūnas ir socialliberalas Vytautas Kvietkauskas. Generalinė prokuratūra paprašė Seimo leisti juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tvirtindama, jog turi pagrindo įtarti juos ėmus nuo 25 tūkst. iki 95 tūkst. litų dydžio kyšius iš „Rubicon group“ už šiai bendrovei palankius sprendimus. Įtarimai dėl papirkinėjimo buvo pareikšti „Rubicon group“ vadovui ir valdybos pirmininkui Andriui Janukoniui.
Seimas prokuratūros prašymą atmetė. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, V.Andriukaitis, A.Vidžiūnas ir V.Kvietkauskas atsisakė Seimo nario mandatų.
Tuometis STT vadovas Valentinas Junokas sulaukė daugybės kritikos, todėl jam teko atsistatydinti. Dabar eurokomisaro pareigas einantis V.Andriukaitis anuomet padavė teisėsaugą į teismą ir įrodė savo nekaltumą.
Iš rinkimų nesitrauks
Dabar R.Malinauskas ir jo patarėjas Aivaras Kadziauskas figūruoja ikiteisminiame tyrime, kurį vykdant praėjusią savaitę buvo sulaikyti 26 asmenys, tarp kurių 8 teisėjai, 5 advokatai ir 13 kitų asmenų.
Minėti Druskininkų politikai įtariami prekyba poveikiu ir papirkimu, veikiant organizuotoje grupėje. Jų namuose buvo atliktos kratos. Į apklausą Vilniuje atvykęs A.Kadziauskas buvo sulaikytas, o R.Malinauskui skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis. Visa tai įvyko likus pusantros savaitės iki savivaldos rinkimų.
Dar prieš A.Kadziausko sulaikymą abu politikai surengė spaudos konferenciją, kurioje jų atžvilgiu atliekamą tyrimą vadino politiniu susidorojimu, kaltino teisėsaugą esą ši tokius veiksmus tyčia planuoja prieš rinkimus.
Nepaisant pareikštų įtarimų, R.Malinauskas nežada trauktis iš kovos dėl Druskininkų mero posto. Tačiau jis nesiėmė svarstyti, kokią įtaką rinkimų rezultatams turės šis skandalas. „Jeigu jūs paskambinsit man 3 kovo po 11 val. 20 min., aš jums atsakyčiau“, – teigė jis.
Politinė korupcija suaktyvėja
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus teigimu, ikiteisminiai tyrimai politinės korupcijos bylose dažniausiai pradedami iš kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų, kurie virsta arba nevirsta įrodymais baudžiamajame procese. Teisėsaugininkai tai vadina realizacijos etapu.
„Manau, kad yra laikomasi taisyklės, jog anksčiau operatyviniai, o dabar – kriminalinės žvalgybos tyrimai realizuojami ne prieš rinkimus, ne po rinkimų, ne rudenį, ne pavasarį, o tada, kai reikia realizuoti. Nei anksčiau, nei vėliau. Jie realizuojami tada, kai reikia realizuoti, kai operatyvinio tyrimo duomenys reikalauja realizacijos“, – aiškino jis.
Tai, kad tokie tyrimai realizuojami prieš rinkimus, esą nėra nieko keista.
„Logiška, kad politinė korupcija tuo metu yra aktyviojoje stadijoje. Tuo metu reikalingi ar kažkam atrodo, kad reikalingi kažkokie korupciniai sprendimai. Jie priiminėjami greičiau, paprasčiau ir tuo metu politikai bando sukaupti kažkokį nusikalstamą kapitalą neskaidriai politinei veiklai finansuoti į ateitį. Turbūt tai susiję betarpiškai, nes pati politinė korupcija tuo metu aktyvėja ir atsiranda kyšininkavimo poreikis, dėl to ir realizacija vyksta tuo metu“, – teigė V. Gailius.
Pasak jo, problemų kiltų, jei politiškai įtemptu laiku STT baimintųsi pareikšti įtarimus ar ką nors sulaikyti, nors tam turėtų pagrindo.
