Galimoje nusikalstamoje veikoje dalyvavo ne tik privatūs asmenys ir įmonės, bet ir aukštas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnas.
BNS žiniomis, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tirianti galimą sukčiavimą, turto pasisavinimą ir dokumentų klastojimą, praėjusią savaitę atliko kratas Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovėje „Feralita“. Įtariama, kad grupė fizinių asmenų, tarp kurių – ir sostinės RAAD pareigūnas, „Feralitai“ perdavė didžiulį kiekį metalo pakuočių atliekų, tačiau ši jų netvarkė, o pateikė tai įrodančius dokumentus, būtinus norint išvengti mokesčių.
Vilniaus RAAD vadovas Marius Švaikauskas teigia, kad inspektoriams kilus įtarimų, visa surinkta medžiaga perduota teisėsaugai.
Vilniaus RAAD vadovas Marius Švaikauskas teigia, kad inspektoriams kilus įtarimų, visa surinkta medžiaga perduota teisėsaugai. Tačiau jis BNS negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienas fizinių asmenų yra jo pavaldinys.
Tuo metu aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako žinantis, jog tyrimas susijęs su ministerijos sistemoje dirbančiu asmeniu, tačiau teigia išsamiau su ikiteisminiu tyrimu nesąs susipažinęs. Be to, ministras iki kitų metų žada atliekų tvarkymo sistemą padaryti skaidresnę.
Įtartinai didelis kiekis metalo pakuočių atliekų
Vilniaus RAAD pernai spalį nustatė, kad „Feralita“ 2015 metais tinkamai nesutvarkė 100 tonų metalo pakuočių – gėrimų skardinių, konservų indelių, dangtelių – ir dėl to panaikino įmonei tai įrodančius dokumentus.
Inspektoriams įtarimų sukėlė didelis atliekų kiekis – daugiau kaip 500 tonų, kurį „Feralita“ 2015 metais supirko iš pavienių fizinių asmenų. Surinktą medžiagą inspektoriai perdavė FNTT, kuri pernai lapkritį pradėjo ikiteisminį tyrimą, pernai lapkritį pranešė Vilniaus RAAD.
Aplinkosaugininkų teigimu, per 2015 metus „Feralita“ iš 26 asmenų surinko daugiau kaip 500 tonų atliekų, t.y. vienas žmogus pristatė daugiau kaip 20 tonų. BNS žiniomis, dauguma šių asmenų gyvena vienoje gatvėje, susiję giminystės ryšiais ar yra „Feralitos“ darbuotojai, o vienas – Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjas Evaldas Matonis, taip pat glaudžiai susijęs su atliekų tvarkymo įmone.
Vidutiniškai vienas fizinis asmuo tai įmonei pagal įmonės dokumentus pateikė daugiau kaip 20 tonų metalinės pakuotės atliekų. Mums patiems tai atrodo nerealu.
„Mums užkliuvo tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad didelis kiekis metalinės pakuotės atliekų buvo surinkta iš fizinių asmenų ir priduota tai įmonei („Feralitai“ – BNS). Vidutiniškai vienas fizinis asmuo tai įmonei pagal įmonės dokumentus pateikė daugiau kaip 20 tonų metalinės pakuotės atliekų. Mums patiems tai atrodo nerealu, (...) mes nelabai tikime, kad tie žmonės galėjo surinkti tokius kiekius atliekų. Manau, kad buvo dokumentų klastojimas“, – BNS sakė Vilniaus RAAD direktorius Marius Švaikauskas.
Jis BNS negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti informacijos, jog vienas šių asmenų yra jo pavaldinys E.Matonis.
„Komentuoti negaliu, nes tai yra ikiteisminio tyrimo dalis. (...) Taip, nes jį pažįstame, mano sprendimu jis yra nušalintas nuo šitos įmonės („Feralitos“ – BNS) patikrinimo ir bet ko, kas susiję su šita įmone“, – sakė M.Švaikauskas.
Atliekas sutvarkyti patikėjo pažįstamam
E.Matonis iš pradžių savo interesų deklaracijoje nepateikė informacijos apie „Feralitai“ parduotas atliekas, tačiau pernai rugsėjį patikslino deklaraciją ir nurodė, kad už parduotas atliekas gavo vos 2,7 tūkst. eurų. BNS žiniomis, E.Matonis 2015 metų pavasarį, kai dar dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, „Feralitai“ pristatė 24 tonas metalinės pakuotės atliekų ir už tai įmonė jam išrašė sąskaitą už kur kas didesnę sumą. Jis BNS teigė negalintis pasakyti tikslaus parduotų atliekų kiekio.
„Aš atliekų perdavime nedalyvavau absoliučiai, aš įsigijau butą aukciono būdu, kuriame buvo labai daug atliekų. Tą gali patvirtinti VMI pareigūnai ir 18 asmenų, dalyvavusių buto apžiūroje. Aš manau, kad pasielgiau tai dienai tinkamai ir teisingai, nes perdaviau atliekas atliekų tvarkytojui, o kiek tų atliekų yra, tai čia ikiteisminio tyrimo metu viskas paaiškės“, – BNS sakė E.Matonis.
Jis teigė paskambinęs geram pažįstamam ir paprašęs jo pagalbos sutvarkyti atliekas, tačiau negalėjo patvirtinti, kad tas asmuo buvo Linas Šatas, tuo metu vadovavęs „Feralitai“.
E.Matonis savo privačių interesų deklaracijoje nurodo daug metų pažįstantis L.Šatą, taip pat – kad jo sugyventinė yra Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Klumbytė, kuri taip pat yra „Feralitos“ steigėja ir iki 2012 metų kovo buvo vienintelė įmonės akcininkė.
E.Matonis BNS atsisakė komentuoti asmeninius ryšius su I.Klumbyte ir L.Šatu, o paklaustas, kodėl atliekų tvarkymui pasirinko būtent „Feralitą“, atsakė: „Natūralu, kad kiekvienas žmogus bendrauja su tais žmonėmis, kuriuos pažįsta. Kadangi aš tą žmogų (L.Šatą – BNS) pažįstu, tai man buvo paprasčiau ir patikimiau atiduoti buto raktus ir paprašyti sutvarkyti atliekas“.
Registrų centro duomenimis, L.Šatas „Feralitai“ vadovavo nuo 2014 metų sausio pabaigos iki praėjusių metų rugsėjo, kai jį pakeitė Audrius Traška. Iki L.Šato „Feralitai“ vadovavo Jonas Paulikas, šiuo metu valdantis 49 proc. „Feralitos“ akcijų. Likusi dalis (51 proc.) akcijų priklauso Airijoje registruotai „Doctor Sol Limited“. L.Šatas BNS teigė negalintis komentuoti „Feralitos“ akcininkų.
Buvęs „Feralitos“ vadovas L.Šatas, šiuo metu dirbantis įmonės vadybininku, BNS negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog įmonėje praėjusią savaitę buvo atliktos kratos. Jis teigė nesutinkantis su aplinkosaugininkų sprendimu panaikinti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.
„Tas jų (Vilniaus RAAD – BNS) sprendimas yra apskųstas teismui ir kol teismo sprendimo nėra, čia yra tik jų norai. (...) Kai ikiteisminis tyrimas baigsis, žinosime, ar taip buvo, ar nebuvo“, – BNS sakė L.Šatas.
Ministras žada daugiau skaidrumo
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas BNS teigė nesantis išsamiai susipažinęs su „Feralitos“ atveju.
„Ten yra vienas mūsų sistemos darbuotojas įsipainiojęs. (...) Žinau, kad jis pristatė kažkokį didelį kiekį metalinių pakuočių ir kitas dalykas – nebuvo deklaravęs to sandorio, tik vėliau papildė“, – BNS sakė K.Navickas.
Ministro teigimu, bus laukiama teisėsaugos tyrimo pabaigos ir tuomet Vilniaus RAAD vadovas turėtų nuspręsti dėl E.Matonio galimybių toliau eiti pareigas.
„Tas susiejimas jam (E.Matoniui – BNS) garbės neneša ir tai yra tiesioginio jo vadovo (M.Švaikausko – BNS) atsakomybė. Priklausomai nuo tyrimo pabaigos ar teismo sprendimo, jei sprendimai nebus priimti, bus keliamas ir Vilniaus aplinkosaugininkų vadovo klausimas“, – kalbėjo aplinkos ministras.
Pasak K.Navicko, ministerija per šiuos metus ketina iš pagrindų peržiūrėti visą atliekų tvarkymo sistemą ir imtis priemonių ją skaidrinti.
„Nuo kitų metų turėtų pradėti veikti atliekų registro informacinė sistema, kuri padėtų matyti, kiek į rinką patenka atliekų, būtų galimybė realiu laiku stebėti, kaip tos atliekos juda. Taip pat siekiame, kad už atliekų svėrimą būtų atsakingas nepriklausomas svėrėjas. Be to, ketiname griežtinti reikalavimus įmonėms, galinčioms išrašyti pažymas apie sutvarkytas atliekas, ypač užsienio bendrovėms“, – dėstė aplinkos ministras.
Pažymos leidžia nemokėti mokesčių
Vilniaus RAAD vadovo M.Švaikausko teigimu, pažymą apie neva sutvarkytas 100 tonų atliekų „Feralita“ perdavė kitai atliekų tvarkymo bendrovei „Metrail“, kuriai aplinkosaugininkai panaikino atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2014-2016 metus. Pasak jo, dėl „Metrail“ per šį laiką tinkamai nesutvarkytų metalo pakuočių atliekų žala valstybei gali siekti apie 20 mln. eurų.
Pažymas apie sutvarkytas atliekas „Metrail“ išrašo įvairioms organizacijoms ir viešosioms įstaigoms, į kurias yra susibūrę didieji šalies gamintojai ir importuotojai, pavyzdžiui, viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“, Pakuočių tvarkymo organizacija, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija, Gamintojų ir importuotojų asociacija, asociacija EEPA.
Praėjusių metų viduryje Vilniaus RAAD pareigūnai patikrino bendrovę „Metrail“ ir nustatė, kad 2015 metais 5,8 tūkst. metalo pakuočių atliekų ji išvežė į Latvijos įmonę „Latvian recycling company“, tačiau ji neperdirba tokių atliekų ir negalėjo išrašyti dokumentų. Šiuo metu Lietuvos teismuose nagrinėjamos kelios bylos, kuriose „Metrail“ yra apskundusi aplinkosaugininkų sprendimus panaikinti jos pažymas apie sutvarkytas atliekas.
Šiuo metu gamintojai ir importuotojai per metus turi sutvarkyti 54 proc. visų išleistų metalo pakuočių ir tokiu būdu gali būti atleisti nuo aplinkosaugos mokesčių. Didelės įmonės atliekas gali tvarkyti pačios, tačiau kur kas populiariau yra steigti ar jungtis į organizacijas, kurios savo ruožtu pasirenka atliekų tvarkytojus. Mokestis už nesutvarkytą metalo pakuotę šiuo metu yra beveik 1080 eurų už toną.
