Rugsėjį iš rezervo fondo advokatams jau skirta 350 tūkst. eurų. Trečiadienį Vyriausybė svarstys, ar Teisingumo ministerijai pavaldžioms sritims šių metų biudžete numatytus 398 tūkst. eurų išleisti sumokant skolas už advokatų darbą.
Įdomu, kad tiksliai net nežinoma, kiek šiuo metu prasiskolinta. Teisingumo ministerijos atstovai į šį klausimą 15min negalėjo atsakyti. Rugsėjo pabaigoje skola jau viršijo pusę milijono eurų.
Tačiau Advokatų tarybos pirmininko teigimu, perskirstymai siekiant padengti susidariusias skolas nieko nesprendžia.
„Tikiu, kad Vyriausybė ras papildomų resursų ir spalį skolų nebus, – rašė jis feisbuke. – Bet, kaip sako teisingumo ministras, labai greitai (lapkritį ir gruodį) skolos vėl atsiras. Nejau neįmanoma Lietuvoje taip suplanuoti biudžeto, kad baigtume metus be skolų? Nes viskas juda užburtu ratu: skolos metų pabaigoje grąžinamos iš ateinančių metų suplanuoto biudžeto, todėl kitais metais skola vėl atsiranda.“
Advokatai atsisako teikti paslaugas
Spalio 1 dieną Lietuvos advokatūra sulaukė 268 advokatų pasirašytos peticijos, kad jie nebepriims naujų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTP) pavedimų.
Tai iš esmės reiškia, kad beveik pusė iš maždaug 600 advokatų atsisako teikti VGTP paslaugas. Dėl to kyla grėsmė sklandžiam teisėsaugos darbui.
„Baudžiamajame procese, pavyzdžiui, asmeniui negalima pareikšti įtarimų nedalyvaujant advokatui. Taigi, to žmogaus atžvilgiu negali prasidėti ikiteisminis tyrimas, – komentavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas. – Be advokato teismas negali svarstyti suėmimo klausimo.“
Tačiau tai – ne tik teoriniai pasvarstymai, prokuratūroje jau jaučiamas advokatų trūkumas.
Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Kudrauskienė 15min sakė, kad šiuo metu situacija jau normali.
„Bet rugsėjį net rašiau į advokatūrą, ar jie nestreikuoja. Jie sakė, kad nestreikuoja, o advokatai laisvi rinktis, kokiose bylose dalyvauja. Tarnyba mums sakydavo, kad jūsų pasirinktu laiku advokatai užimti, – apie situaciją pasakojo prokurorė. – Sunkumai kilo, nes, pavyzdžiui, sulaikome asmenį, jį reikia apklausti, o advokato nėra. Labiausiai, kaip nukentėjome, prokuroras kreipėsi dėl suėmimo, bet suėmimo taip ir nebuvo, nes nebuvo advokato.“
Šiuo metu, anot A.Kudrauskienės, problemos nėra. Tačiau kaip bus ateityje – neaišku.
Siūlo mažinti paslaugų skaičių
J.Sabatausko teigimu, dėl susidariusios situacijos kenčia patys silpniausi Lietuvos piliečiai.
„Dabar valdantieji sudarė situaciją, kai piliečiai, neturintys pinigų samdytis brangių advokatų, yra paliekami be galimybės ginti savo interesų. Vyriausybė jau 3-4 mėnesius nesumoka atlygio daugiau nei keliems šimtams advokatų, kurie teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nepasiturintiems piliečiams“, – sako J.Sabatauskas.
Kalbėdamas su 15min politikas minėjo, kad šiuo metu svarstomi įstatymų pakeitimai siekiant susiaurinti atvejų, kai valstybė skiria advokatą, skaičių.
„Dabar skiriama ne tik tada, kai žmogus kreipiasi į VGTP tarnybą. Pavyzdžiui, teismas gali paskirti advokatą savo nuožiūra ir kartais susidaro nereikalinga situacija, kai žmogui atstovauja keli advokatai, –sakė jis. – Pernelyg tuo žavėtis nereikėtų, nes gali atsitikti taip, kad asmenys gali nukentėti, kai jiems neskiriamas advokatas, ypač neturtingi žmonės.“
Tiesa, anot J.Sabatausko, kaimyninėse šalyse situacijų, kai skiriamas valstybės apmokamas advokatas, numatyta mažiau.
Kitas Seimo nario pasiūlymas – teisėsaugai nebepraktikuoti tokio aktyvaus įtariamųjų suiminėjimo, ypač tais atvejais, kai net sulaukus apkaltinamojo nuosprendžio negresia reali laisvės atėmimo bausmė.
Šiuo metu pagal suimtų žmonių skaičių Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje.
