2015 06 30

Teisingumo ministerija pagal dvasininkų pastabas „partnerystę“ keičia „bendru gyvenimu“

Vyriausybė trečiadienį numato svarstyti Teisingumo ministerijos pataisas dėl skirtingų lyčių asmenų partnerystės įteisinimo, tačiau po derinimo su Vyskupų Konferencija pataisose atsisakyta pačios „partnerystės“ sąvokos, ją pavadinant „bendru gyvenimu“.
Teisingumo ministerija
Teisingumo ministerija / Andriaus Vaitkevičiaus nuotr.

Anot ministerijos, projektai suderinti su Lietuvos Vyskupų Konferencija, atsisakant sąvokų „partnerystė“ ir „partneriai“ atitinkamai keičiant jas į „bendras gyvenimas“, „bendrai gyvenantys asmenys“.

Bendras gyvenimas apimtų ne tik turtinius santykius, tokius kaip tarpusavio išlaikymas ar paveldėjimas, bet ir moralinius klausimus, numatant sugyventiniams „lojalumo pareigą, pareigą gerbti vienas kitą ir pareigą remti kitą bendrai gyvenantį asmenį moraliai“. Šių pareigų pažeidimas ar jų nevykdymas pasak ministerijos, gali reikšti bendro gyvenimo pabaigą.

„Įstatymų projektais taip pat siekiama įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančią valstybės pareigą (...) taip sureguliuoti šeiminius santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių)“, – aiškina pataisas pakoregavusi ministerija.

Bendras gyvenimas būtų pripažįstamas ir nesant sugyventinių notariškai patvirtinto pareiškimo.

„Pastebėtina, kad abiejų bendrai gyvenančių asmenų pasirašyto ir notarine tvarka patvirtinto pareiškimo dėl bendro gyvenimo data ir duomenų apie bendrą gyvenimą pateikimo ar įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą data nebūtinai sutaptų su faktine bendro gyvenimo pradžia, t.y. asmenų bendras gyvenimas galėtų prasidėti anksčiau negu bendrai gyvenantys asmenys nuspręstų jį išviešinti“, – aiškina ministerija.

Pasak pataisių iniciatorių, dabar sugyventinių turtinius ginčus sprendžiantys teismai įvairiai vertina tokių asmenų nuosavybę, o bendrai gyvenantys asmenys nėra pakankamai apsaugoti įstatymais.

Pasak pataisių iniciatorių, dabar sugyventinių turtinius ginčus sprendžiantys teismai įvairiai vertina tokių asmenų nuosavybę, o bendrai gyvenantys asmenys nėra pakankamai apsaugoti įstatymais.

Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas spaudos konferencijoje birželio viduryje sakė, kad sugyventinių santykiams trūksta teisinio reguliavimo, tačiau tokiems ryšiams įforminti užtektų sutarčių neįteisint partnerystės kaip civilinės būklės. Pastabas Vyriausybei parengusi Vyskupų Konferencija paragino ir sugyventinių nevadinti partneriais.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gintaras Grušas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gintaras Grušas

„Daug yra Lietuvoje sugyventinių, žmonių, kurie gyvena kartu, ir teisinio pagrindo tam, matyti, trūksta. Tiek tarp heteroseksualų, tiek tarp homoseksualų. Kai žmonės gyvena kartu, nori užtikrinimo dėl turtinių santykių, ligoninių priėmimo. Ieškome būdo tą užtikrinti visiems žmonėms ir pasiūlymas būtų kaip tik, kad partnerystė iš tikrųjų nebebūtų civilinės būklės sąraše, bet būtų kažkoks sutartimis paremtas turtinių santykių užtikrinimas“, – aiškino arkivyskupas.

Pagal Teisingumo ministerijos projektą bendras gyvenimas būtų forminamas tik tarp vyro ir moters. Seime devyni liberalai ir socialdemokratai savo ruožtu kovo pabaigoje įregistravo kitą įstatymo projektą, kuris leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų