„Bėdų bus gerokai mažiau, kai bus pertvarkytos įkalinimo įstaigos pagal planą, pagal kurį daugiau kaip pusė – apie 60 proc. – visų įkalintų asmenų gyventų vienutėse. Šiuo metu jie gyvena dažniausiai po keliolika asmenų vienoje vietoje“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė R.Šimašius.
„Subkultūrai sąlygos klestėti yra, deja, per geros“, – kalbėjo teisingumo ministras.
Tai jis sakė komentuodamas pirmadienį paskelbtą žinią, kad Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre Pravieniškėse sumušto ir mirusio jaunuolio tėvui priteisė per 100 tūkst. litų.
Strasbūro teismo teigimu, mirusiam Arūnui Česnulevičiui nebuvo užtikrinta saugi aplinka, nes pareigūnai nesugebėjo nustatyti, užkirsti kelio ir kontroliuoti smurto tarp nuteistųjų bei skubiai ir veiksmingai į jį reaguoti.
Strasbūro teismo teigimu, mirusiam Arūnui Česnulevičiui nebuvo užtikrinta saugi aplinka, nes pareigūnai nesugebėjo nustatyti, užkirsti kelio ir kontroliuoti smurto tarp nuteistųjų bei skubiai ir veiksmingai į jį reaguoti.
Pasak R.Šimašiaus, užkirsti kelią panašiems įvykiams turėtų ir personalo pertvarka įkalinimo sistemoje.
„Sienos ne viską lemia, lemia žmogiškasis faktorius, ir čia daug pertvarkų vykdoma šiandien kalbant apie tai, ko reikalaujama iš įstaigų vadovų, atskirų darbuotojų, kaip užtikrinama, kad būtų vykdoma tai, ko reikalaujama. Galimybė, kad tokie atvejai pasikartos, yra mažėjanti ir dar labiau sumažės po kalėjimų pertvarkos įgyvendinimo“, – sakė teisingumo ministras.
Petras Česnulevičius į Strasbūro teismą kreipėsi 2006 metais. Jis skundėsi, kad Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose kalintas jo sūnus 2000 metų rugpjūčio 4-6 dienomis buvo keliskart sumuštas nenustatytų asmenų ir mirė nuo sužeidimų.
Pirmą kartą pataisos namų prižiūrėtojai, aptikę A.Česnulevičių su sumušimo žymėmis, saugumo tikslais uždarė jį baudos izoliatoriuje iki ryto. Tačiau jis atsisakė būti apžiūrėtas gydytojo, rašyti paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių bei likti baudos izoliatoriuje arba sveikatos priežiūros patalpose. Vėliau A.Česnulevičius buvo dar porą kartų užpultas ir sumuštas.
Po trečio sumušimo, suteikus medicinos pagalbą ir vėliau nugabenus į ligoninę, A.Česnulevičius kitą dieną mirė nuo patirtų sužalojimų.
Nuteistojo tėvas kreipėsi į EŽTT su skundu, kad įkalinimo įstaiga neužtikrino jo sūnaus saugumo kalinimo metu, o valstybės institucijos neatliko veiksmingo jo sūnaus nužudymo aplinkybių tyrimo bei nenustatė kaltų asmenų.
Bylą išnagrinėję Lietuvos teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo sūnaus mirties.
Tačiau bylą nagrinėjęs tarptautinis teismas priminė, kad valstybė tam tikrais atvejais turi pozityvią pareigą imtis prevencinių priemonių apsaugoti asmenis, kad prieš juos nebūtų padaryta nusikalstama veika.
Teismas taip pat nustatė, kad nebuvo užtikrinta teisė į mirties aplinkybių tyrimą. Atkreiptas dėmesys, kad nors tyrimas įkalinimo įstaigoje pradėtas skubiai, tačiau atliktas netinkamai, nenustatyti kalti asmenys.
P.Česnulevičiui priteista 30 tūkst. eurų (103,5 tūkst. litų) neturtinei žalai bei 3,35 tūkst. eurų (11 tūkst. 557 litų) turtinei žalai atlyginti. Taip pat 770 eurų (2656 tūkst. litų) patirtoms teisinėms išlaidoms kompensuoti.
A.Česnulevičius su keturiais bendrininkais buvo nuteistas kalėti aštuonerius metus už tai, 1999-ųjų vasarį Vilniuje pagrobė iš klubo ėjusią merginą. Iš jos motinos pagrobėjai reikalavo 50 tūkst. JAV dolerių išpirkos, o pačią merginą penkias paras slėpė nuošalioje sodyboje Pasvalio rajone.
