Antradienį 15min pranešė, kad didžiulėje politinės korupcijos byloje kyšio priėmimu iš Raimondo Kurlianskio kaltinamas ir teismo dėl to laukiantis buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E.Masiulis įsigaliojusiu kito teismo įsakymu nuo pernai spalio yra pripažintas R.Kurlianskio skolininku. Maža to, šis teismo įsakymas jau yra įvykdytas – į korupcijos skandalą įsivėlęs politikas pinigus buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui yra oficialiai grąžinęs.
Neabejotina, kad šis teismo įsakymas E.Masiulio advokatų bus naudojamas kaip paskolos versijos įrodymas. Todėl Vilniaus apygardos teismui teks spręsti teisinį rebusą ir nutarti, ar E.Masiulio paimti pinigai buvo kyšis, nors kitas teismas tarsi jau yra patvirtinęs, kad politikas privalėjo grąžinti lėšas, gautas kaip paskolą.
Ne pirmas kartas
Advokatas Valdemaras Bužinskas sako, kad tai ne pirmas atvejis, kai advokatai korupcijos bylose naudoja tokią taktiką. Tiesa, jis pripažįsta, kad ne rezonansinėse bylose.
„Ar taip atsitinka? Taip, tai atsitinka dažnai. Ne tai, kad labai dažnai, bet tikrai yra buvę ir ne vieną kartą. Čia nėra naujas toks reiškinys. Nuo šito atvejo teismo praktika nepradėta formuoti. Yra taip buvę ir ne vieną kartą“, – 15min teigė advokatas.
Pasak jo, esminę bylą dėl korupcijos nagrinėję teismai tuomet elgdavosi skirtingai: vieni pripažindavo teismo įsakymą kaip įrodymą, kiti – ne.
Baudžiamojoje byloje yra tikrinamos ir tos aplinkybės, kaip tas teismo įsakymas gimė. Tai neužkerta kelio teismui aiškintis, kaip buvo iš tikrųjų.
„Įvairiai būdavo. Baudžiamojoje byloje yra tikrinamos ir tos aplinkybės, kaip tas teismo įsakymas gimė. Tai neužkerta kelio teismui aiškintis, kaip buvo iš tikrųjų. Kol kas tas įsakymas nieko nereiškia. Jei paaiškės naujų aplinkybių, ši byla bus galimai nagrinėjama iš naujo. Taip yra buvę. Sakyt, kad kažkas įvyko ypatingo, tikrai negalėčiau“, – patikino V.Bužinskas.
Pasak jo, vertinant konkrečią E.Masiulio ir R.Kurlianskio situaciją reiktų žinoti visas detales: kokie teismui buvo pateikti įrodymai, dokumentai, kokios aplinkybės lėmė teismo įsakymą.
„Čia yra konkretūs veiksmai, kur reikia žinoti aplinkybes, o jų nežinant, net komentuoti iš šalies yra neetiška. Abstrakčiai pakomentuoti neišeina“, – teigė jis.
Pasak V.Bužinskio korupcijos byloje šis įsakymas bus tik maža detalė, kuria bus bandoma sustiprinti gynybos pozicijas. Tačiau greičiausiai visai ne pagrindinė.
„Mes šitoj byloj matysime daug visokių dalykų, kurie kels ir smalsumą, ir dėmesį, ir nusistebėjimą, ir pasipiktinimą, ir džiaugsmą, ir skausmą. „MG Baltic“ ir E.Masiulis turėjo galimybių pasirinko mano kolegas profesionalus, o jie naudos visus įmanomus būdus savo klientams apginti“, – prognozavo jis.
Ar teismas galėjo įsakymo nepriimti?
Advokatas Petras Ragauskas tikino, kad, jo galva, teismo įsakymas yra pakankamai stiprus koziris gynybos rankose. Vis dėlto ne nenuneigiamas.
„Teismas turi galimybę šį įrodymą paneigti, nes jis atsirado jau tik kaip galima gynybos priemonė, galėjo būti tik sukurtas. Faktas tik tas, kad teismui reikės dėl to pasisakyti, paaiškinti, kodėl jis priims arba atmes tokį įrodymą“, – teigė P.Ragauskas.
Pasak jo, teismo įsakymą, kuriuo E.Masiulis įpareigotas grąžinti skolą R.Kurlianskiui, korupcijos bylą nagrinėjantis teismas greičiausiai vertins viename pirmųjų posėdžių.
„Teismo įsakymo procesas atliekamas labai formaliai, nesigilinant į turinį, o tik formos dalykus patikrinant ir remiantis tuo, kad civilinis procesas yra rungtyninis procesas – ieškovas ir atsakovas rungiasi. Jei atsakovas nesirungia, kaip šiuo atveju, tai bet kas gali būti pripažinta. Galima kreiptis ir dėl skolos, kuri neegzistuoja, jeigu šalys nori parodyti, kad sutinka su tokiu traktavimu“, – sakė jis.
Žinoma, jei teismas mato, kad akivaizdžiai netiesa, netikros aplinkybės, jis neturėtų jų tvirtinti, bet šiuo atveju, vien žinojimas, kad vyksta ikiteisminis tyrimas šiuo klausimu, nėra tvirtas pagrindas teismui atsisakyti tokį procesinį dokumentą patvirtinti.
Klausiamas, ar vis dėlto teismas galėjo įspėti E.Masiulio ir R.Kurlianskio kėslą per jį legalizuoti paskolos versiją ir atsisakyti priimti įsakymą, advokatas tikino, kad taip, bet tik teoriškai.
„Teoriškai galėjo, bet praktikos tokios bent jau aš nežinau. Žinoma, jei teismas mato, kad akivaizdžiai netiesa, netikros aplinkybės, jis neturėtų jų tvirtinti, bet šiuo atveju, vien žinojimas, kad vyksta ikiteisminis tyrimas šiuo klausimu, nėra tvirtas pagrindas teismui atsisakyti tokį procesinį dokumentą patvirtinti. Kita vertus, pabandyti galbūt galėjo ir tada būtų nuėjusi turbūt byla į aukštesnės instancijos teismą ir būtų tiksliau išaiškinta. Šita prasme teismas neišnaudojo galimybės“, – teigė P.Ragauskas.
Vis dėlto jis tikino, kad niekas dar nėra prarasta ir korupcijos bylą nagrinėjantis teismas galės įsakymą paneigti. Tuomet R.Kurlianskiui gali tekti E.Masiuliui grąžinti sumokėtus pinigus.
„Jeigu būtų nustatyta, kad tai buvo fiktyvus sandoris, tada tektų ir tą įsakymą panaikinti“, – teigė P.Ragauskas.
Teismas versijos nelegalizavo
Vilniaus universiteto Teisės klinikos direktorius Laurynas Totoraitis taip pat aiškina, kad teismo įsakymo proceso tikslas – teismo pagalba paraginti skolininką geruoju įvykdyti prievolę, o skolininkui liekant pasyviam, išduoti kreditoriui vykdomąjį dokumentą.
Jis akcentuoja, kad proceso dėl teismo įsakymo išdavimo metu teismas nevertina byloje pateiktų įrodymų, o tik formaliai patikrina, ar tenkinamos sąlygos, kurios leidžia priimti teismo įsakymą.
„Priėmus įsakymą, skolininkui per 20 dienų terminą pakanka pateikti formalų (nebūtinai argumentuotą) prieštaravimą ir įsakymas yra panaikinamas. Tuomet kreditoriaus reikalavimas turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, kurių metu teismas jau pats vertina byloje pateiktus įrodymus“, – nurodo teisininkas.
Taigi, kaip baudžiamojoje byloje turėtų elgtis teismas vertindamas tokį dokumentą?
Teigti, jog priimdamas teismo įsakymą teismas patvirtino tarp šalių buvus paskolos teisinius santykius, būtų neadekvatu.
„Visų pirma, nepaisant prejudicinės teismo sprendimo galios, toks dokumentas neturėtų būti suabsoliutinamas kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu. Antra, reikia turėti omenyje, kad teismo įsakymo priėmimo procedūra yra formali, todėl atitinkamai turi būti vertinamas ir pats įsakymas.
Teigti, jog priimdamas teismo įsakymą teismas patvirtino tarp šalių buvus paskolos teisinius santykius, būtų neadekvatu: visa, ką padarė teismas, tai tik patikrino, ar pareiškimas dėl teismo įsakymo atitinka formalius Civilinio proceso kodekse numatytus reikalavimus. Tuo labiau, kad pareiškimą dėl teismo įsakymo nagrinėjusi teisėja nenagrinėja baudžiamosios bylos ir šio pareiškimo negalėjo vertinti baudžiamosios bylos kontekste“, – teigia L.Totoraitis.
Vilniaus apygardos teismas pirmą posėdį politinės korupcijos byloje surengs birželio 7 dieną. Kaltinimai byloje pareikšti verslo koncernui „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui ir Vytautui Gapšiui, buvusiam Seimo nariui Šarūnui Gustainiui ir dabartiniam parlamentarui Gintarui Steponavičiui.
Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta.
Kaltinamiems politikams ir verslininkams gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, verslo koncernas ir politinės partijos gali gauti baudą, sulaukti veiklos apribojimo ar net likvidavimo.
