„Senatis baigsis kitais metais. Dabar galiojantis Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį buvo iškelta byla, numato maksimalų 20 metų senaties terminą. Tai nepriklauso nuo to, ar įtariamieji slapstosi, ar ne. Vienintelė galimybė, kai nutrūkusi senatis gali atsinaujinti, atsiranda, jei tie patys asmenys padaro naują nusikaltimą. Tuomet senaties terminas už pirmą nusikaltimą pradedamas skaičiuoti iš naujo“, – naujienų portalui delfi.lt sakė D. Žalimas.
Pasak jo, perkvalifikuoti Sausio 13-osios įvykius į karo nusikaltimą nebūtų lengva, nes ilgą laiką Baudžiamajame kodekse nebuvo straipsnio apie karo nusikaltimus, kuriems netaikoma senatis.
„Buvo vykdoma agresija, jos metu panaudotos ginkluotosios pajėgos. Bet dalis kaltinamųjų – Mykolas Burokevičius ir kai kurie kiti – buvo nuteisti pagal straipsnį dėl tyčinio nužudymo. Perkvalifikavimas būtų sudėtingas. Kita vertus, Vladimiras Uschopčikas yra kariškis, gal galima apie tai pagalvoti“, – sakė teisininkas.
Jei būtų nustatyta, kad Sausio 13-osios įvykiai buvo karo nusikaltimas, prasiplėstų kaltinamųjų ratas. Anot D.Žalimo, tokiu atveju atsakomybėn būtų traukiami vykdytojai, bendrininkai, organizatoriai, gal ir aukščiausia SSRS vadovybė.
D.Žalimui antrina ir V.Landsbergis, priminęs, kad apie galimą įvykių perkvalifikavimą kalbėdavęs ar rašydavęs kone per kiekvienas Sausio 13–osios įvykių metines.
Bylą iškėlė dėl žmonių žudymo, nors tai buvo tarptautinis karo nusikaltimas, – V.Landsbergis„Buvo įvesta svetimos valstybės kariuomenė, ji žudė civilius gyventojus. Teisininkai kažkodėl vengia tai pripažinti – bylą iškėlė dėl žmonių žudymo, nors tai buvo tarptautinis karo nusikaltimas“, – sakė europarlamentaras.
Paklaustas, ar įmanoma per likusius metus iki senaties termino imtis žingsnių, kurie neleistų kaltiesiems išsisukti nuo atsakomybės, V. Landsbergis tikino, kad „viską įmanoma, jei yra nugarkaulis. Čia yra nugarkaulio problema, lietuviško nugarkaulio. Iki šiol jis buvo silpnas. Politinė valdžia per daug pasikliaudavo teisininkų manipuliacijomis. Turi būti ir kažkoks garbės supratimas“.
Lietuva siekia patraukti baudžiamojon atsakomybėn Baltarusijoje esančius generolą Vladimirą Uschopčiką ir Stanislavą Juonienę, tačiau ši šalis atsisako suteikti Lietuvai teisinę pagalbą. Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas BNS yra sakęs, kad negali pasakyti, ar artėjantis 20 metų terminas būtų vertinamas kaip senatis, kuri sutrukdytų teisti įtariamuosius Sausio 13-osios byloje.
„Visada įstatyme yra tam tikrų aplinkybių, kurios lemia vieno ar kito termino sustojimą, sustabdymą ar pan. Šiandien aš, pavyzdžiui, negaliu pasakyti, ar nėra tų aplinkybių, ir kalbėti apie ateinantį senaties terminą. Taip, 20 metų artėja, bet ar tai bus terminas, kuris nutrauks galimybę tuos žmones patraukti atsakomybėn, aš negaliu pasakyti“, – BNS sakė A.Valantinas.
Jis taip pat sakė neatmetąs galimybės, kad spręsti įtariamųjų išdavimo problemą gali prireikti ir politinės valios, nes „Baltarusijos valstybė turi savo požiūrį“. Baltarusijos generalinė prokuratūra praėjusią savaitę atsakyme kolegoms Lietuvoje pakartojo savo poziciją, jog minėtų įtariamųjų veiklą vertina pagal tuo metu egzistavusios valstybės – SSRS – įstatymus kaip siekį apsaugoti šios valstybės (SSRS) konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą, todėl esą negali suteikti teisinės pagalbos.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė mananti, kad klausimas dėl Baltarusijos teisinės pagalbos „gali būti išspręstas tik politiniame lygmenyje, taigi politinis dialogas su A.Lukašenka vyks toliau“.
Kaip BNS sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka, V.Uschopčikui yra inkriminuojami Baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys atsakomybę už nužudymą, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimą ir veiklą, viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, sunkų sveikatos sutrikdymą ir plėšimą ir pasikėsinimą panaudojant smurtą pagrobti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.
S.Juonienė įtariama dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo ir veiklos ir viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
1991 m. sausio 13-osios naktį 14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti per sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą įvykdyti perversmą. Šioje byloje apkaltinamieji nuosprendžiai iki šiol buvo paskelbti M. Burokevičiui, Juozui Jermalavičiui, Juozui Kuoleliui, Leonui Bartoševičiui, Stanislovui Mickevičiui ir Jaroslavui Prokopovičiui.