„Jau seniai pagal mastą ir pobūdį Lietuvoje pasienio zonose neparastoji padėtis de facto yra“, – portalui 15min sakė D.Žalimas.
Kaip jau buvo skelbta, apie nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija pirmadienį prabilo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Prieš tai socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kad šimtai žmonių, kai kurių šaltinių vertinimu, ne mažiau nei tūkstantis, juda Lenkijos sienos su Baltarusija link, o vėliau bando veržtis per sieną.
Lenkijos pareigūnai migrantus tramdė ašarinėmis dujomis. Vieta, kur migrantai bandė šturmuoti Lenkijos sieną, yra netoli Lietuvos sienos.
Lenkai ir latviai jau įvedė
„Mano požiūriu, pasienyje nepaprastoji padėtis jau seniai yra, – kalbėjo 15min pašnekovas. – Nes situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje jau seniai išėjusi iš visų normalumo rėmų.“
Jo manymu, organizuotas migrantų antplūdis savaime kelia grėsmę visuomenės rimčiai. Jei susidarytų panaši situacija, kaip pasienyje su Lenkija, esą būtų galima kalbėti net apie grėsmę konstitucinei santvarkai.
Manau, kad jau seniai susidarė situacija, kuri reikalauja nepaprastosios padėties bent pasienio vietovėse.
„Manau, kad jau seniai susidarė situacija, kuri reikalauja nepaprastosios padėties bent pasienio vietovėse. Nes abejonės dėl visų priemonių, kurias Lietuva jau taiko, teisėtumo savaime dingtų, jei būtų nepaprastoji padėtis. Ji suteiktų konstitucinį pagrindą tas priemones taikyti.
Dabar dėl kai kurių iš priemonių teisėtumo galima abejoti. Net dėl paties (migrantų) apgręžimo, nesant nepaprastosios padėties. Nes nepaprastoji padėtis suteikia galimybes suspenduoti tam tikras žmogaus teises ir laisves bei tarptautinius įsipareigojimus pagal Europos žmogaus teisių konvenciją. Visa tai nėra padaryta.
Taip pat skaitykite: Įtampa prie Lenkijos sienos: po nepavykusių bandymų prasiveržti migrantai stato palapines pasienyje
Plius dar sulaikymas – nepaprastosios padėties metu iš tiesų galima taip riboti žmogaus teisę į laisvę, kad jį būtų galima laikyti be teismo sprendimo kad ir iki 6 mėnesių. Dabar, nesant to, tas iš esmės jau daroma ir tai kelia abejonių“, – sakė jis.
Anot teisininko, taikomos priemonės turi nekelti abejonių teisės požiūriu. Nesant nepaprastosios padėties, kai kurios iš jau taikomų priemonių esą kelia pagrįstų abejonių.
„Kad ir žurnalistų galimybės patekti į tam tikras zonas (ribojimas – red. past.). Nesant nepaprastosios padėties, nematau tam teisėto pagrindo. Ar šitos priemonės reikia? – retoriškai klausė D.Žalimas. – Kitas geras klausimas, galima jos ir netaikyti.
Dar vienas svarbus dalykas – ir Lenkija, ir Latvija šitą klausimą jau seniai yra susitvarkiusios ir įvedusios nepaprastąją padėtį. Jos šiuo atveju, atrodo, teisėtumui teikia daugiau reikšmės nei Lietuva.
Kai kurie nepaprastosios padėties kritikai iškart pradeda cituoti va tokius straipsnius: ar dėl susirinkimų, ar kad galima cenzūrą įvesti ir taip toliau. Nieko panašaus.
Pas mus mėgina gudrauti, apeiti – realiai taiko priemones, kurios būdingos nepaprastajai padėčiai, tačiau ji neįvesta. Sulaikymas, apgręžimas, net žurnalistų neleidžia. Žinome, kad neleidžia ar leidžia ribotai. Esant nepaprastajai padėčiai, jos būtų neabejotinai teisėtos.“
Reikėtų tik būtinų ribojimų
Pandemijos metu viešojoje erdvėje pagausėjo pasipiktinimo dėl įvairių ribojimų – ne tik dėl tų, kurie tiesiogiai susiję su COVID-19 suvaldymu, bet ir dėl žodžio laisvės (pavyzdžiui, skleidžiant melagienas apie koronavirusą), teisės į susirinkimus (protestuojant dėl kaukių, testų, kitų reikalavimų) ir pan.
Nepaprastosios padėties įstatyme numatyti ne tik panašūs (pavyzdžiui, dėl informacijos sklaidos, susirinkimų dydžio), bet ir daugiau žmogaus teisių ir laisvių ribojimų. Ar tai nebūtų dar vienas ginklas tiems, kurie ypač protestuoja ir pyksta dėl įvairių valstybėje vykstančių dalykų?
„Dažnai tai galima pavadinti demagogija. Kai kurie nepaprastosios padėties kritikai iškart pradeda cituoti va tokius straipsnius: ar dėl susirinkimų, ar kad galima cenzūrą įvesti ir taip toliau. Nieko panašaus, – tikino D.Žalimas. – Nepaprastosios padėties įstatyme nurodytos tik tos priemonės, kurios apskritai gali būti taikomos.
Kiekvienu individualiu atveju nuo Seimo ar, kol nėra Seimo, nuo respublikos prezidento priklauso konkrečių priemonių rinkinys. Priemonės turi būti proporcingos susiklosčiusiai situacijai.
Tai tikrai nereiškia, kad taikomos visos priemonės. Ten dar komendantūros yra ir taip toliau. Negali būti, kad steigsime komendantūras. Turi būti tik priemonės, proporcingos susiklosčiusiai situacijai.“
Taip pat skaitykite: Nepaprastoji padėtis: kada ją galima įvesti ir kokių ribojimų tikėtis?
Teisininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad nepaprastoji padėtis būtų įvesta ne visoje šalies teritorijoje, o tik kai kuriose teritorijose: „Ten gal ir yra prasmė susirinkimus drausti, nes, manau, prie sienos organizuoti susirinkimus, esant tokiai situacijai, gal ir ne pats geriausias pasirinkimas. Bet tai nereiškia, kad Vilniuje negalima rinktis.
Visos kitos priemonės, kurios galėtų būti reikalingos, – migrantų sulaikymas be teismo sprendimo ir grąžinimas į Baltarusiją, kas de facto jau vyksta, bet teisiškai kelia abejonių, nesant nepaprastosios padėties.“
D.Žalimo žodžiais, kai kurios priemonės jau naudojamos, pavyzdžiui, buvo pasitelkta kariuomenė.
„Nežinau, ką dar galima sugalvoti. Galbūt vykimo į tas vietoves ribojimą, nes dabar nėra didelio teisėto pagrindo uždrausti pašaliniams žmonėms vykti į pasienio zonas.
Numatytas ir visiškas valstybės sienos uždarymas – ką gali žinoti, gal reikia sieną su Baltarusija atskirais atvejais uždaryti. Sunku pasakyti. Bet galima taikyti tik tas priemones, kurios reikalingos susiklosčiusiose situacijoje. Nereikia jokių komendantūrų“, – svarstė teisininkas.
Visos reikalingos priemonės turėtų būti išvardytos Seimo nutarime arba prezidento dekrete.
