„Stengiausi kiek įmanoma išlaikyti objektyvią poziciją, nes esu Konstitucijos garantas. Matau įvairius teisėjus ir kai kurių sprendimų kokybę, bet teismo sprendimai privalo būti vykdomi“, – interviu savaitraščiui „Veidas“ kalbėdama apie teisėjos Neringos Venckienės likimą sakė prezidentė.
Tačiau konstitucinės teisės ekspertai teigia, kad D.Grybauskaitės pasisakymas esą ji yra Konstitucijos garantas atsiduoda persūdymu. Pasak jų, Lietuvoje Konstitucijos garantu galima laikyti tautą, arba – siauresne prasme – Konstitucinį teismą, tačiau ne prezidentą.
„Prezidentė persistengė“, – 15min.lt D.Grybauskaitės pasisakymą įvertino konstitucinės teisės specialistas, teisės mokslų daktaras Petras Ragauskas.
Pasak jo ir kitų kalbintų teisininkų, prezidentas Konstitucijos garantu yra konkrečiai įvardintas Prancūzijos ir Rusijos Konstitucijose, tačiau jokiu būdu ne pagrindiniame Lietuvos įstatyme.
„Pats rimčiausias Konstitucijos garantas yra Konstitucinis teismas, kuris užtikrina visą kontrolę. Prezidentė tik tam tikra prasme gali būti Konstitucijos garantas, jei ji sau prisiima tam tikrų vertybių apsaugos vaidmenį “, – 15min.lt sakė teisininkas Vytautas Nekrošius.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai Lietuvos prezidentai patys sulaužo Konstituciją ir jų aktai būna ginčijami Konstituciniame teisme, todėl, anot teisininkų, garantu valstybės vadovai neturėtų būti vadinami.
„Mūsų teisinė sistema sukonstruota taip, kad prezidentas Konstitucijos garantas yra nė kiek ne daugiau negu bet kuris kitas subjektas, kuris gali kreiptis į Konstitucinį teismą prašydamas įvertinti teisės akto konstitucingumą“, – pridūrė P.Ragauskas.
Teisininkas mano, kad prezidentė neturėtų kalbėti ir apie savo objektyvumą Garliavos istorijoje.
„Įdomu, ką prezidentė, kalbėdama apie objektyvumą, laiko antra puse. Jei kalba yra apie motiną ir dėl globos besivaržiusias puses, tai nepanašu, kad ji yra visiems vienodai teisinga“, – mano teisininkas.
P.Ragauskas primena, kad prezidentė kartą jau neatleido teisėjos, nors tai siūlė Teisėjų taryba, o dabar vėl laukiama Teisėjų garbės teismo sprendimo.
„Tai yra jos diskrecija. Būtų normalu, kad yra laukiama garbės teismo išvados, bet žiūrint į kitus atvejus mes nesunkiai pastebėsime, kad tuomet laukiama nebuvo ir buvo tiesiogiai kreipiamasi į Teisėjų tarybą prašant patarimo. Galima kelti ir versiją, ar tai nėra sprendimo vilkinimas, bet tam reikia konkrečių įrodymų. Kol kas jų nėra“, – ramina P.Ragauskas.
Primename, kad savaitraščiui „Veidas“ D.Grybauskaitė aiškindama savo poziciją Garliavos istorijoje sakė, kad besistengianti šios istorijos nekomentuoti, kad nedarytų įtakos teisėsaugos institucijų darbui.
„Labai džiaugiuosi, kad Lietuva eina teisėsaugos nepriklausomumo link, ir ne tie laikai, kad aš ar koks kitas politikas galėtų nurodinėti prokurorui ar teisėjui. (...) Vertinti teisėjos N.Venckienės situacijos dabar nenorėčiau, nes vyksta procesas Seime, jos likimą sprendžia kolektyvinė išmintis ir nenoriu šiam sprendimui daryti įtakos“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Primename, kad generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo teisėjos N.Venckienės neliečiamybę. Konstitucija numato, kad Lietuvoje teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be prezidento sutikimo.
Anksčiau Teisėjų garbės teismas balandžio 18 dieną pasiūlė prezidentei atleisti N.Venckienę iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų dėl jos viešų pasisakymų apie vadinamąją pedofilijos bylą nagrinėjusius teisėjus Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė neatleisti N.Venckienės iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų.
