Penktadienį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė verdiktą – streikas yra neteisėtas. Taip buvo patenkintas bendrovės apeliacinis skundas dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Teismas argumentavo tuo, kad bendrovė nepažeidė kolektyvinės sutarties dėl atlyginimo kėlimo.
Žinia, profesinių sąjungų ir bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ administracijos ginčas kilo dėl skirtingai interpretuojamo kolektyvinės sutarties punkto, įpareigojančio kasmet peržiūrėti darbininkų atlyginimus. Teismas konstatavo, jog bendrovė buvo sutikusi pakelti atlyginimus 1,8 proc.
„Dėl atlyginimo pagal kolektyvinę sutartį galime derėtis kartą metuose. Iš pradžių mes prašėme pakelti 12,4 procento, vėliau teismuose nusileidome iki 7 procentų. Teismas dabar nustatė, kad negalime reikalauti tokio atlyginimo. Tai turime grįžti prie planinės ekonomikos ir ministerija galės nustatinėti, kiek galima kelti atlyginimus”, – piktinosi „Švyturio“ profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Raimondas Tamošauskas.
Kol kas, anot jo, negalvojama apie nesankcionuotą streiką. Esą tada būtų didelė rizika, jog įmonės darbuotojai gali būti atleisti.
Bendrovės atstovai liko patenkinti teismo sprendimu, ir tvirtino, kad kolektyvinė sutartis nebuvo pažeista.
„Teismas patvirtino tai, kuo buvome tikri nuo pradžių – mes laikomės kolektyvinės sutarties ir darbuotojams užtikriname tikrai geras darbo sąlygas. Tikime, jog toks teismo sprendimas nuramins įtampą bendrovėje ir paskatins profesines sąjungas susėdus už derybų stalo rasti civilizuotą šio ginčo sprendimą. Juk nenormalu, kai 20 procentų darbuotojų rengiasi blokuoti visų likusiųjų 80 procentų žmonių darbą“, – sakė UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Bendrovės atstovų teigimu, seniausių Lietuvos aludarių ir profesinių sąjungų atstovų ginčas tęsiasi jau keletą mėnesių, o nesutariama buvo dėl gamybos linijos darbininkų atlyginimų pakėlimo: bendrovė siūlė atlyginimus didinti beveik 2 procentais, su kuo nesutiko profsąjungų veikėjai, reikalaujantys atlyginimus kelti 12,4 procento.
Nepatenkinti šiuo pasiūlymu profesinių sąjungų atstovai inicijavo streiko paskelbimą, tačiau aktyvaus įmonės darbuotojų palaikymo nesulaukė. Balsų užteko rengti streiką tik gamybos padalinyje. „Švyturys-Utenos alus“ streiko organizavimą apskundė teismui ir streikas du kartus teismo sprendimu buvo atidėtas.
Teisės specialistai pabrėžia, jog profsąjungų siekis organizuoti streiką nesulaukus teismo sprendimo prieštarauja pačių profesinių sąjungų su įmone pasirašytai kolektyvinei sutarčiai. Joje numatyta, kad, sutarčiai galiojant, nesutarimai yra sprendžiami bendradarbiaujant ir ieškant kompromisų, tačiau ne streiko būdu.
LAWIN vadovaujantys partneris Rolandas Valiūnas pabrėžė, kad toks teismo sprendimas yra visiškai logiškas, nes įmonėje tebegalioja kolektyvinė sutartis, o kolektyvinės sutarties galiojimo metu streikuoti yra draudžiama. Jis mano, kad profesinės sąjungos gali džiaugtis tuo, kad nepradėjo streikuoti, nes jei streikas būtų įvykęs, ir po to pripažintas neteisėtu, formaliai įmonė turėtų teisę atleisti tokius neteisėtai streikavusius darbuotojus bei pareikalauti iš profesinių sąjungų žalos atlyginimo.
Bendrovės duomenimis, vidutinis darbininko atlyginimas „Švyturyje-Utenos aluje“ siekia 3298 Lt. Tai yra 55 proc. daugiau, nei Lietuvos vidurkis. Autokrautuvo vairuotojai uždirba apie 2915 Lt, automatikai – 3979 Lt, pilstymo linijos operatoriaus vidutinis atlyginimas siekia 3800 Lt. Didžiausias darbininko atlyginimas siekė 5619 litų.
Profsąjungoms, kurių veikėjai inicijavo streiką, „Švyturio“ alaus daryklos darbuotojai kas mėnesį moka po 15 Lt, „Utenos“ – 1 proc. nuo atlyginimo.
Bendrovė pabrėžė, kad „Švyturio-Utenos alaus“ kolektyvinė sutartis darbuotojams suteikia visame pasaulyje galiojantį draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, rugsėjo 1-osios pašalpą auginantiems vaikus, šventines pašalpas vedybų ir vaiko gimimo progomis, netekties pašalpas, atostogų priedus, papildomas atostogų dienas, 30 proc. siekiančius priedus už sunkesnes darbo sąlygas, dvigubą atlyginimą už darbą poilsio dienomis, trigubą – už darbą valstybinių švenčių dienomis bei pasiūlymą padidinti darbo užmokestį daugiau, negu pagal praėjusių metų infliacijos dydis. Už pernai metų rezultatus visi įmonės darbininkai gavo premijas, siekusias iki 1986 Lt.
Prieš prasidedant teisminiams procesams profesinių sąjungų veikėjai nepriėmė aludarių šio pasiūlymo darbuotojų algas didinti 1,8 proc. Buvo siūlomos ir papildomos naudos – papildomas privatus medicinos draudimas, galimybės sportuoti.
R.Viršilo įsitikinimu, pelningai dirbanti bendrovė turi dalintis sėkme su savo darbuotojais.
“Mes siūlėme kelti atlyginimus net didesniu nei pernai metų infliacija dydžiu, nors ne vien infliacijos dydis pagal sutartį yra sąlyga peržiūrėti atlyginimus”, – sakė R.Viršilas.
