Nei A.Vaitkus, nei jo advokatas Darius Krukonis išklausyti sprendimo į posėdį neatvyko.
Ieškiniu reikalauta pripažinti A.Vaitkaus atleidimą neteisėtu, grąžinti į darbą, išmokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo kovo 25 dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Anot G.Butrimaitės, R.Masiulis pasielgė teisingai, nes situaciją reikėjo spręsti nedelsiant, nelaukiant VTEK išvados.
„Sprendimas (dėl A.Vaitkaus atšaukimo iš pareigų – aut.) laikomas teisėtu, o reikalavimas atmestas“, – paskelbė teisėja Gitana Butrimaitė.
Anot jos, įvertinus bylos informaciją, susijusią su A.Vaitkaus kandidatavimu į Klaipėdos miesto tarybą ir mero postą, LVŽS remiant su uosto veikla susijusiems verslininkams, darytina išvada, kad susisiekimo ministrui galėjo kilti ir kilo abejonių dėl A.Vaitkaus galimybės eiti pareigas.
Teisėjos teigimu, galėjo susidaryti situacija, kad dėl nuolat kylančio interesų konflikto vadovui būtų tekę nusišalinti nuo dalies sprendimų priėmimo.
Tokią riziką keltų faktas, jog jo veikla būtų susijusi su verslininkais, kurie parėmė A.Vaitkaus atėjimą į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą.
Galiausiai, anot teismo, kiltų rizika, jog uosto direkcijos vadovo veikla nebūtų pilnavertė, o jo sprendimai keltų abejonių.
„Galėtų kilti reputacinės rizikos grėsmė“, – pabrėžė teisėja.
Ji priminė, kad po rinkimų lig tol nuo sprendimų nusišalinęs A.Vaitkus savo nusišalinimą atšaukė. Po to jį R.Masiulis ir atleido.
„Tačiau net ir likus nusišalinusiam, jam būtų likusi reali normalios veiklos sutrikdymo rizika, kai vadovas turėtų nusišalinti nuo ženklios dalies sprendimų“, – teigė teisėja.
Anot G.Butrimaitės, R.Masiulis pasielgė teisingai, nes situaciją reikėjo spręsti nedelsiant, nelaukiant VTEK išvados.
A.Vaitkuis teismui įrodinėjo, kad jo atleidimas yra politinis susidorojimas, tačiau, kaip pažymėjo teisėja, jis nepateikė tai pagrindžiančių argumentų.
Pasak G.Butrimaitės, teismas nerado duomenų apie A.Vaitkaus politines pažiūras ar tam tikras nuostatas.
„Teismas padarė išvadą, kad kad susisiekimo ministras, priimdamas sprendimą išklausęs ieškovo žodinius paaiškinimus (...), įvertino visą informaciją, kuri sudarė pagrindą nepasitikėti juo kaip strateginės įmonės vadovu“, – paskelbė teisėja.
Teismas, anot išplatinto pranešimo, taip pat akcentavo, kad valstybės įmonės vadovą ir jį į pareigas skyrusį asmenį sieja pasitikėjimu grįsti santykiai, todėl ieškovas negalėjo toliau eiti direktoriaus pareigų ir objektyviai prižiūrėti ir kontroliuoti uoste veikiančias įmones, kurių akcininkai rėmė partiją, bei tuo pačiu, A.Vaitkus negalėtų objektyviai vertinti ir kitų įmonių, galimai konkuruojančių verslo srityje su į savivaldybės tarybą patekusių verslininkų įmonėmis.
Dėl to neabejotinai iškiltų trintis tarp Uosto direkcijos žinioje veikiančių verslo subjektų, kiltų naujos verslo rizikos ir nauji interesų konfliktai.
Anot teismo, ministras, atšaukdamas ieškovą iš pareigų, iš esmės užkirto kelią įvykti realiam interesų konfliktui.
Sprendimo nekomentavo
A.Vaitkus BNS kol kas nekomentavo sprendimo motyvuodamas, kad jo nematė, tačiau žadėjo vėliau pasakyti, kokių veiksmų imsis.
„Nemačiau sprendimo, tai negaliu kol kas nieko komentuoti (...) Ką komentuoti apskritai, aš, patikėkite, tikrai turiu“, – BNS sakė A. Vaitkus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atleido po atšaukto nusišalinimo
A.Vaitkus iš posto buvo atleistas kovo 25 dieną.
Prieš tai jis siekė Klaipėdos miesto mero posto kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). jo sąraše puikavosi visa eilė uoste dirbančių kompanijų vadovų, skyrusių kampanijai maksimaliai leistinas sumas.
Po rinkimų A.Vaitkus atšaukė savo nusišalinimą nuo sprendimų priėmimo uoste ir po to buvo atleistas.
„Mes negalime leisti nei mažiausios abejonės ar šešėlio kristi šiai įmonei“, – savo sprendimo motyvus dėstė ministras. Jis patvirtino, kad A.Vaitkus prarado jo pasitikėjimą.
Nors nelaimėjo mero rinkimų, į uostamiesčio tarybą A.Vaitkus buvo išrinktas. Kartu su juo „valstiečių“ sąraše buvo išrinkti Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ valdomo „Birių krovinių terminalo“ vadovas Vidmantas Dambrauskas bei „Kamineros grupės“ savininkas Arūnas Tuma.
R.Masiulis prieš atleidimą A.Vaitkui skyrė beveik 20 tūkst. eurų premiją už gerus darbo rezultatus 2018 metais. Valdantiesiems ėmus bruzdėti, kad atleidžiamas puikius rezultatus demonstruojantis vadovas, ministro patarėja Vytautė Šmaižytė paaiškino, jog jis atleidžiamas ne dėl blogų rezultatų.
Šis R.Masiulio žingsnis smarkiai supykdė LVŽS pirmininką Ramūną Karbauskį, kuris pradžioje aiškino reikalausiąs R.Masiulio paaiškinti sprendimą ir surašė eilę klausimų ministrui. Tačiau ne dėl A.Vaitkaus, o dėl žvyrkelių asfaltavimo, „Lietuvos pašto“ ir kitų SM srities klausimų.
Valdantiesiems priklausantys „socialdarbiečiai“ išsikvietė ministrą į frakcijos posėdį, o po jo LSDDP frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis aiškino, kad nesiūlys atstatydinti ministro, nes, jo žodžiais,
A.Vaitkus anksčiau teigė niekuomet taip ir neišgirdęs tikrųjų savo atleidimo motyvų.
