Skųsdamas paveldosaugininkų sprendimą kurhauzo bendraturtis A.Jacka nurodė, kad jis neteisėtas, nes jam priklausanti medinė namo dalis ir mūrinės konstrukcijos sudegė, todėl „ir vertingosios savybės objektyviai neegzistavo“.
Tuo metu teismas rėmėsi paveldosaugininkų išvadomis, jog A.Jackai ir Palangos savivaldybei priklausantis pastatas yra nedalomas, o miestui priklausanti pastato dalis po gaisro buvo visiškai restauruota – tam, bylos duomenimis, iš valstybės ir savivaldybės biudžeto 2012-2013 metais skirta apie 1,9 mln. eurų.
„Byloje nustatyta, kad Palangos kurhauzas yra saugomas kaip vientisas kultūros paveldo objektas, kurio dalis šiuo metu yra visiškai restauruota, o vienos statinio dalies bloga būklė, tačiau, kaip pagrįstai teigia atsakovė, tai nesukuria pagrindo teigti, kad vientisa kultūros vertybė – kultūros paveldo objektas – neegzistuoja ir jai teisinė apsauga nereikalinga“, – nurodoma teismo išvadoje.
Teismas atmetė ir kitus A.Jackos argumentus dėl ginčijamų ankstesnių paveldosaugininkų, kultūros ministro sprendimų kurhauzo atžvilgiu kaip „akivaizdžiai nepagrįstus“.
Palangos apylinkės teismas šiuo metu nagrinėja kitą bylą, kurioje Kultūros paveldo departamentas siekia perimti G.Jackos valdomą pastato dalį dėl to, jog šis nesiėmė atstatymo.
XIX amžiuje grafų Tiškevičių statytą, kultūrinės ir istorinės reikšmės pastatą gaisras nuniokojo 2002-ųjų rugpjūčio pabaigoje. Paveldosaugininkai konstatavo, kad ugnis iki pamatų sunaikino pastato centrinį medinį jungiamąjį korpusą, dalį stogo, perdengimus, dalis mūrinio pastato ir kai kurių medinių detalių išliko. Teismas dėl padegimo organizavimo kaltu yra pripažinęs klaipėdietį Algirdą Žilinską, su kuriuo, kaip skelbta tuomet, kurį laiką gyveno G.Jackos dukra.
