Teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas R. Grigo ieškinys dėl atleidimo iš teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio priteisimo nuo atleidimo dienos.
Pasak pranešimo, Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad atleidžiant R. Grigą buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų procedūrinių reikalavimų: Teisėjų taryba priėmė nutarimą patarti prezidentui atleisti R. Grigą iš teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, o prezidentas priėmė dekretą jį atleisti.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant, ar teisėjas savo veiksmais pažemino teisėjo vardą, vertinamas ne tik teisėjo elgesys, susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu, bet ir jo veikla, nesusijusi su jo pareigomis.
Anot pranešimo, teisėjo elgesys pripažįstamas žeminančiu teisėjo vardą ne tik įrodžius teisėjo bendravimo su asmeniu, suinteresuotu bylos rezultatu, pasekmes, bet ir tokio bendravimo faktus.
Teismas pažymėjo, kad teisėjo elgesys taip pat pripažįstamas žeminančiu teisėjo vardą nustačius faktus ir aplinkybes, kurios kelia abejones dėl jo nešališkumo ir nepriklausomumo, todėl teisėjas turi elgtis taip, kad savo poelgiu nežemintų teisėjo vardo, vengti situacijų, galinčių kelti abejones dėl jo šališkumo.
Anot teismo, tuometis teisėjas R.Grigas leidosi į dviprasmiškus pokalbius su sūnumi dėl galimybės už atlygį priimti palankų sprendimą.
Anot teismo, R. Grigas leidosi į dviprasmiškus pokalbius su sūnumi dėl galimybės už atlygį priimti palankų teismo sprendimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, leido susidaryti įspūdžiui, jog atitinkami asmenys gali daryti įtaką jo sprendimams, priėmė pinigus, kuriuos apelianto sūnus pakišo po jo darbo stalviršiu, juos slėpė ir norėjo sunaikinti.
Tokios aplinkybės, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, Teisėjų tarybai pagrįstai leido padaryti išvadą, kad ieškovas R. Grigas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, ir patarti jį atleisti iš teisėjo pareigų.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos (rugsėjo 22 d.). Per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos ji gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Specialiųjų tyrimų tarnyba pernai rugsėjį R. Grigui pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo. Panevėžio apygardos teismui šiemet perduotos baudžiamosios bylos duomenimis, R. Grigo papirkimą inicijavo advokatė Matilda Liatukaitė ir jos tėvas, buvęs ilgametis Kauno apylinkės teismo teisėjas, vėliau advokatas Bronius Liatukas.
Pasak teisėsaugos, advokatas susitarė su Kaune dirbančia advokate Valda Grigonyte, kad neteisėtą atlygį teisėjui perduos ji, kartu su kontoros darbuotoju, teisėjo giminaičiu Tautvydu Grigu.
Prokuratūros duomenimis, teisėjas už draudimo vairuoti automobilį laikotarpio sutrumpinimą administracinėje byloje gavo tūkstančio eurų kyšį, antra tiek gavo tarpininkai.
Anksčiau skelbta, kad atliekant kratą teisėjo gyvenamojoje vietoje, jis bandė naikinti įrodymus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, pažeidė pagarbos, lojalumo valstybei, nesavanaudiškumo, pavyzdingumo principus.
R. Grigas apylinkės teismo teisėju Kaune dirbo nuo 1999-ųjų. Jis ilgą laiką specializavosi baudžiamųjų bylų ir administracinių nusižengimų nagrinėjime.
