Teismas konstatavo, kad šis konkursą laimėjęs skulptoriaus Andriaus Labašausko kūrinys „atitiko kūrybinių dirbtuvių keliamus reikalavimus“ ir atmetė ieškovų teiginius, jog konkursas organizuotas neskaidriai.
Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro kūrybinių dirbtuvių rezultatus ginčijo „Vyčio“ memorialo autoriai – architektai Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas ir Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius bei pačios skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas.
Jie reikalavo panaikinti prieš dvejus metus vykusių kūrybinių dirbtuvių sprendimus, kuriais geriausia pripažinta A.Labašausko idėja. Vyčio iniciatorių pasiūlymas konkurse liko antras.
Ieškovai prašė, kad sprendimas paskelbti laimėtoją būtų pripažintas neteisėtu, o pačios kūrybinės dirbtuvės tęsiamos.
Dalis Vyčio memorialo kūrėjų buvo tiesiogiai atsakingi ir už patį Lukiškių aikštės sutvarkymo projektą: K.Akelaitis buvo projekto vadovas, G.Čaikauskas – rangovų, t. y. įmonės „Infes“ konsorciumo samdytas aikštės architektūrinių sprendimų autorius.
Teismas taip pat nusprendė priteisti iš ieškovų A.Labašausko naudai 8 tūkst. eurų išlaidų.
Sprendimą žadama skųsti
G.Čaikauskas sako, kad sprendimas bus skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Iki šiol ėjome teisiniu keliu ir toliau planuojame eiti teisiniu keliu, teisinis kelias yra apeliacija. Aš manau, kad sprendimas nėra tikslus ir neįvertina visų aplinkybių“, – žurnalistams sakė G.Čaikauskas.
Anot jo, pareiškėjai byloje rėmėsi dokumentais, kad būtų įgyvendinta užduotis sutvarkyti Lukiškių aikštę su valstybiniu simboliu ir memorialu visų laikų kovotojams atminti.
„Tas memorialas, pateiktas konkurse, yra priderintas prie Lukiškių aikštės techninio projekto, patvirtintas jo principas ir tai atitiko techninio projekto užduotį“, – tikino architektas.
Tuo metu byloje trečiuoju asmeniu įtraukto Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis tikina, kad A.Labašausko memorialas negalės būti pastatytas aikštėje, nes prieštarauja aikštės vertingosioms savybėms ir negaus paveldosaugininkų palaiminimo.
„Jei toks projektas bus atneštas derinti, jis turės būti nederintas. (...) Šiandien jis negali atsirasti, jei nebus pakeisti reikalingi teisės aktai. Vertinimo tarybos du aktai ir panaikintos vertingosios savybės, kurios šiandien yra, arba pakeistos“, – tvirtino A.Degutis.
Anot jo, projektu pažeidžiamos vertingosios aikštės savybės – lygus reljefas ir perspektyva nuo Apkasų gatvės. Jis sako, kad paveldosaugininkai šių klausimų nenagrinės, nes tyrimai turėtų parodyti, kad tai nėra vertinga.
„Aš nežinau, kokių dar gali reikėti tyrimų, nes jie visi jau padaryti ir kas gali atrasti istorinę medžiagą, kad Lukiškių aikštė buvo kalvota vieta? Tai neįmanoma, ji visada buvo lygi“, – tvirtino departamento atstovas.
Pats A.Labašauskas pirmadienio teismo sprendimą pavadino teigiamu pirmuoju žingsniu siekiant, kad atrinktas memorialas aikštėje atsirastų.
„Geras pirmas žingsnis, sprendimą vertinu labai teigiamai“, – sako jis.
Menininkas tvirtina kol kas nenorintis vertinti Kultūros paveldo departamento atstovo pasisakymų ir lauksiantis oficialios įstaigos pozicijos.
Kultūros ministerija yra įsipareigojusi skirti kūriniui 0,5 mln. eurų – pinigus pervesti žadėta pasibaigus teismams, taip pat suderinus projektą paveldosauginiais aspektais.
Diskusijos dėl reprezentacinės valstybės Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.
