Formaliai Vyriausybės kanceliarija į teismą padavė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuri priėmė žurnalistams palankų sprendimą – nustatė, kad jie siekė sąžiningai informuoti visuomenę apie turimą neoficialią informaciją ir įstatymo nuostatų nepažeidė. Vyriausybės kanceliarija siekė, kad šis inspektoriaus sprendimas būtų panaikintas. Skundą teismui pasirašė Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Deividas Matulionis.
Žurnalistams palankų sprendimą vėliau priėmė ir kita žiniasklaidos priežiūros institucija – Visuomenės informavimo etikos komisija, kuri vienbalsiai nusprendė, kad jokių etikos pažeidimų žurnalistų feisbuko įrašuose nėra.
Ginčijami socialinio tinklo įrašai buvo susiję su žinia, kad premjeras Saulius Skvernelis atleido tris ministrus. Žurnalistai, komentuodami šį įvykį savo asmeninėse feisbuko paskyrose, išsakė nuomonę apie galimas premjero ir Kultūros ministerijos konflikto priežastis. D.Pancerovas parašė, kad politikos užkulisiuose kalbama, jog Vyriausybė svarsto sujungti žiniasklaidą prižiūrinčias institucijas į vieną, bet Kultūros ministerija nesiėmė vykdyti tokių planų. Panašų komentarą savo asmeninėje feisbuko paskyroje paskelbė ir Š.Černiauskas.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuomone, žurnalistai turėjo pakankamą faktinį pagrindą, kad skelbtų minėtą informaciją.
„Nuomonių įvairovės užtikrinimas padeda plėtoti demokratiją, skatina visuomenės pilietiškumą, tad viešosios informacijos rengėjai (žurnalistai, – 15min), vykdydami ,,viešo sarginio šuns“ funkciją, pagrįstai ir nenusižengdami įstatyme įtvirtintiems principams skelbė tokio pobūdžio informaciją“, – savo sprendime reziumavo žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė.
Teismo nutartyje rašoma, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o žurnalistų ir Vyriausybės ginčas buvo ištirtas išsamiai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.
„Sutiktina su išvada, kad viešosios informacijos rengėjai (žurnalistai – 15min), paskelbę ginčijamą teiginį apie tariamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės svarstymus ir pavedimus Kultūros ministerijai dėl „žiniasklaidą prižiūrinčių institucijų sujungimo į vieną darinį“, neperžengė saviraiškos laisvės ribų, todėl nėra pagrindo asmeninėse paskyrose socialiniame tinklalapyje „Facebook“ paskelbtą informaciją vertinti kaip tikrovės neatitinkančią“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas, įvertinęs įrašuose pateiktą informaciją, išanalizavęs ginčo teiginių formuluotes, jų lingvistinę konstrukciją, darė išvadą, kad žurnalistų feisbuko įrašuose pateikti samprotavimai, subjektyvi asmens nuomonė apie Vyriausybės vykdomą politiką.
Teismas konstatavo, kad žurnalistai turėjo faktinį pagrindą pasitikėti kitų informacijos šaltinių suteikta informacija. Teismo nutartyje rašoma, kad informacijos skleidėjai elgėsi sąžiningai. Taip pat byloje nėra duomenų, kad buvo siekiama įžeisti Vyriausybės kanceliariją.
„Skundo argumentai, kad paskleista tikrovės neatitinkanti, nesąžininga informacija, atmestini kaip nepagrįsti“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje yra įtvirtinta asmens teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvė.
