G.V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas pripažinti jo atleidimą iš Seimo kanclerio pareigų pagal Seimo 2009–04–28 nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti; grąžinti į buvusias pareigas, priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas mano, kad negalėjo būti atleistas iš Seimo kanclerio pareigų kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas, nes ši pareigybė nėra politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybė. Pasak G.Vilkelio, Seimas, priimdamas nutarimą, nesilaikė valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurių privalėjo laikytis, todėl mano, kad jis turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsakovai prašė teismo atmesti G.Vilkelio skundą kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad Seimo kancleris buvo atleistas iš pareigų laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant procedūrų. Atsakovų teigimu, Seimo kancleris į pareigas priimamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, neatsižvelgiant į tai, kad Seimo statute nėra tokios tiesioginės nuostatos, todėl galėjo būti atleistas kaip netekęs politinio pasitikėjimo.
Spalio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė iš esmės atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į LR Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Seimo 2009–04–28 nutarimas „Dėl G.Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ neprieštarauja Konstitucijos 75 str., Valstybės tarnybos įstatymo bei Seimo Statuto normų nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui. Iki Konstitucinis teismas išnagrinės šį prašymą, administracinė byla sustabdoma.
Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis neskundžiama.