Kovo 10 dieną Raseinių savivaldybės taryba nusprendė, kad meras A.Gricius pažeidė Vietos savivaldos įstatymą, nevykdė jam priskirtų funkcijų, tokiu būdu jis galėjo sulaužyti priesaiką. Savivaldybės tarybos vertinimu, meras apribojo tarybos kompetenciją ir trukdė iš pareigų atleisti savivaldybės administracijos direktorių „tvarkietį“ Algimantą Mielinį ir „darbiečių“ vicemerę Gitaną Rašimienę, delsė pasirašyti tarybos priimtus nutarimus.
Teismas trečiadienį atmetė pareiškėjų prašymą atidėti posėdį. To prašė teisme tarybos valdantiesiems atstovavę Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Steponas Nacius ir konservatorius Sigitas Vaičius. Jie motyvavo, kad ketvirtadienį taryba planuoja priimti naują sprendimą kreiptis į teismą dėl kitų mero veiksmų, prieštaraujančių tarybos daugumos sprendimams – tai, jų manymu, būtų reikšminga papildoma medžiaga.
Anot pareiškėjų, tarybai užkliuvo tai, kad meras atsiliepime teismui palaikė buvusius administracijos direktoriaus ir vicemerės skundą, kad jie atleisti neteisėtai, nors taryba raštu įpareigojo jį pasielgti priešingai.
„Jis negynė viešojo intereso, o gynė savo, kaip Darbo partijos skyriaus pirmininko interesą“, – BNS dėstė S.Nacius.
Abiems pusėms paprašius prijungti rašytinius įrodymus, teismas paskelbė pertrauką – posėdis bus tęsiamas popiet.
S.Vaičius sako, kad atstatydinti merą siekiama dėl to, kad jis nevykdė naujai susiformavusios daugumos prašymų įtraukti į tarybos posėdį klausimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo ir tai padarė tik iš antro karto. Be to, meras laiku nepasirašė tarybos sprendimo direktorių ir vicemerę atleisti iš pareigų, nors tai pagal Vietos savivaldos įstatymą, anot S.Vaičiaus, turėjo būti padaryta tą pačią dieną.
„Tarybai atleidus gruodžio 29 dieną posėdyje administracijos direktorių, dar buvo pasirašyti daugiau nei šimtas direktoriaus įsakymų tą pačią dieną, tie įsakymai dar buvo tvarkomi, kada pareigas perdavė laikinai jas einančiam direktoriui“, – BNS sakė jis.
Meras A.Gricius sako, kad konfliktas kilo dar ir dėl to, jog naujai susiformavusi valdančioji dauguma jį spaudė skirti vieną socialdemokratų partijos atstovą administracijos direktoriumi, bet jis su tuo nesutiko. S.Vaičius patvirtino, kad meras turi omenyje jų siūlytą socialdemokratą Liudą Kavaliauską, nors jam netiko ir kiti kandidatai, pavyzdžiui, buvęs Raseinių rajono meras konservatorius Pranas Gedminas.
Meras A.Gricius taip pat atmeta kaltinimus vilkinus tarybos sprendimus.
„Pagal mūsų reglamentą, savivaldybės tarybos protokolai ir sprendimai pasirašomi per penkias darbo dienas. O naujoji valdančioji dauguma, tirdama mano tariamus nusižengimus, akcentavo, kad meras turėjo pasirašyti tą pačią dieną, kai vyko posėdis“, – sakė meras.
Mero teigimu, geriausia išeitis būtų įstatymų pataisos, įpareigojančios tiesiogiai išrinktus merus sustabdyti narystę partijoje.
„Jei respublikos prezidentas buvo vienos ar kitos politinės jėgos atstovas, jei jis išrenkamas, jis turi arba suspenduoti narystę partijoje, arba išeiti. Savivaldoje šiandien to nėra (...), jei įstatymas tai įpareigotų, tada viskas būtų suprantama, aišku ir žmonėms, kurie tave delegavo, ir pačiam žmogui“, – argumentavo jis.
Išvadą, ar A.Gricius sulaužė priesaiką, LVAT nusprendė pateikti kitame posėdyje gegužės 17 dieną.
Teikti išvadas pagal tarybos prašymą dėl merų ar tarybos narių, ar jie sulaužė priesaiką ir nevykdė įgaliojimų, LVAT įpareigotas nuo 2015-ųjų įsigaliojus administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimams.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.
Įteisinus tiesioginius merų rinkimus buvo apsunkinta ir jų pašalinimo procedūra – nebeužtenka tarybos narių balsavimo, būtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada. Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, o įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.
Po pernai vykusių savivaldos rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė septyni „darbiečiai“, septyni socialdemokratai ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai iš 25 tarybos narių. Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią be socialdemokratų sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.
