Teismo posėdyje, kurio metu įvaikinimo byla nagrinėjama iš esmės, vaiko globėjas irgi dar kartą išreikė savo nuomonę dėl vaiko įvaikinimo konkrečioje šeimoje tiek raštu, tiek žodžiu.
Įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių/seserų, taip pat senelių ar kitų giminaičių nuomonę.
Į teismo posėdį devynmetės brolis ketvirtadienį nebuvo įleistas. Jis ir pats nebesispiria žūtbūt kovoti dėl sesers globos.
Jei mergaitė pati pageidaus gyventi su įtėviais Naujojoje Zelandijoje, brolis tam nesipriešins ir teismo sprendimo, jei jis būtų palankus zelandų šeimai, neskųstų.
Būna, kad tokio pobūdžio bylose teisėjas sprendimą priima ir tą pačią dieną. Tačiau pasitaiko ir taip, kad sprendimas skelbiamas po kelių dienų. Tokia teise šįkart ir pasinaudojo bylą nagrinėjantis teisėjas Tomas Venckus. Pagal įstatymą sprendimą teisėjas gali priimti per 14 dienų.
Teismo sprendimas yra paskutinis tarptautinio įvaikinimo procedūros momentas, iki kurio nueinamas ilgas ir sudėtingas kelias.
Žada gerbti sesers valią
Žinia, devynmetės kaunietės atveju įvykiai pakrypo netikėta linkme. Seimo narys Mindaugas Puidokas pakilo į kovą, kad mergaitė liktų Lietuvoje ar būtų atiduota globoti jos broliams.
Pirmadienį prašymą sesers nuolatinei globai pateikė iš Anglijos parskubėjęs jos brolis 25 metų A.Leščiauskas. Be to, jis oficialiai kreipėsi į teismą prašydamas peržiūrėti įvaikinimo aplinkybes ir nukelti teisinį procesą.
Kaip aš galiu ją išplėšti... Kad paskui sesuo po 10 metų sakytų: „Tu man sugriovei gyvenimą."
A.Leščiauskui atstovaujančio advokato Broniaus Varsackio nuomone, visi reikalingi teisiniai žingsniai buvo žengti. Jo klientas į teismo posėdį nebuvo pakviestas, tačiau ketvirtadienį A.Leščiauskas atvyko į Vilnių pristatyti prašymo į procesą būti įtrauktas kaip trečioji šalis, neturinti savanaudiškų reikalavimų.
Brolis liko už teismo posėdžio durų. Kalbėdamas su žurnalistais jis sakė gerbsiantis sesers valią.
Jei ji teismui dar kartą pasakys, kad nori likti su zelandų šeima, su kuria leidžia pastarąsias dienas, ir išvykti gyventi į Naująją Zelandiją, brolis esą neskųstų teismo sprendimo, jei šis pasisakytų už tarptautinį įvaikinimą.
A.Leščiauskas gerbtų sesers valią: „Jei teismas taip nusprendžia, kaip aš galiu ją išplėšti... Kad paskui sesuo po 10 metų sakytų: „Tu man sugriovei gyvenimą.“
Gerbsiu jos norą: išvyks tai išvyks. Bandysiu su zelandiečiais palaikyti ryšį, jei tik jie norės.
Jis viliasi, kad sesers ryšiai su biologine šeima išliktų: „Jei ne su manimi, tai su kitomis dviem sesutėmis, kurias pažįsta.“
Brolis neslėpė: jei sesuo išvyktų į Naująją Zelandiją, būtų skaudu: „Bet tai bus jos pasirinkimas. Gerbiu jos net ir vaikišką nuomonę. Gerbsiu jos norą: išvyks tai išvyks. Bandysiu su zelandiečiais palaikyti ryšį, jei tik jie norės. Jie man nieko bloga nepadarė. Ir kiti galėtų imti iš jų pavyzdį, kad galima įsivaikinti ir padėti vaikams. Tačiau Lietuvoje yra daug vaikų, kodėl išsirinko būtent mergaitę, kuri turi brolių ir seserų...“
Pažįsta globos prašančią šeimą
„Aišku, kad man žinoma. Pats buvau su jais, kai įteikė prašymą. Jie nėra mano giminaičiai, bet jie pažįsta mane asmeniškai.“
A.Leščiauskas neslėpė, kad būtų laimingesnis, jei mergaitė liktų Lietuvoje. Jei ne su juo, tai bent su pastaraisiais globėjais.
Pats buvau su jais, kai įteikė prašymą. Jie nėra mano giminaičiai, bet jie pažįsta mane asmeniškai.
A.Leščiauskas pastarosiomis dienomis su seserimi asmeniškai nebendravo. Ji ryšius palaiko tik su seserimi, su kuria gyveno globos namuose.
„Tačiau aš negaliu pasakyti, ką ji ir kaip pasakoja. Tai jų, seserų, pokalbiai“, – diskretiškumą išlaikė vaikinas.
Teismo posėdžio baigties brolis nelaukė. Pasakojo, kad jo atvažiuos paimti: „Vyksiu toliau tvarkyti įvairių dokumentų.“
A.Leščiauskas yra pasakojęs, kad apie sesers įvaikinimą sužinojęs tik gruodžio 12 dieną, sulaukęs vyresnėlės sesers žinutės. „Bandysiu pats pasiimti globos teises, kad galėčiau bent jau suteikti galimybę leisti augti jai su žmonėmis, kuriuos matydavo, su kuriais augo. Darysiu viską, kad pasiimčiau globą“, – tikino jis.
Įvaikinimo laukė nuo 2015 metų
Devynmetė mergaitė auga Kauno savivaldybės vaikų globos namuose. Jos tėvas yra miręs, mamai 2015 m. teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia. Globos namuose ji auga su 17 metų seserimi, dar viena sesuo auga pas globėją Lietuvoje. Mergaitė dar turi 5 pilnamečius brolius: du iš jų bausmę atlieka kalėjime, trys gyvena užsienyje.
Į galimų įvaikinti vaikų apskaitą nepilnametė buvo įtraukta 2015 m. balandžio mėnesį. Tarptautinis įvaikinimas įmanomas tik tuomet, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą Lietuvoje neatsirado šeimos, norinčios ir galinčios įvaikinti mergaitę ar ją globoti.
Tarptautinis įvaikinimas šiuo atveju inicijuotas 2016 m. rugpjūčio mėnesį – tai yra, praėjus daugiau nei metams.
Svarbiausia – paties vaiko nuomonė
Mergaitė yra aiškiai išreiškusi savo pritarimą dėl įvaikinimo, rašytinis mergaitės sutikimas būti įvaikintai zelandų Nigelo ir Raewyn McClymontų šeimoje yra gautas. Taip pat gauti rašytiniai abiejų nepilnamečių mergaitės seserų sutikimai, mergaitės įvaikinimui pritarė vaiko atstovas pagal įstatymą – vaikų globos namai, kuriuose mergaitė auga, bei Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.
10-ties spręstų pati
McClymontų prašyme įrašytas pageidavimas įvaikinti mergaitę iki 10 metų. Jei teismas nuspręstų sustabdyti tarptautinio įvaikinimo procesą ir jis užstrigs bent keliems mėnesiams, kovą mergaitei jau sueis 10 metų. Tai reiškia, kad jos žodis, kur ir su kuo gyventi, taptų lemiamu, bet zelandų šeima turėtų grįžti į savo šalį ir visus dokumentus tvarkyti iš naujo. Tai pareikalautų ne tik laiko, bet ir pinigų.
Ar šeima tam ryžtųsi? „Visiškai taip“, – 15min užtikrino Raewyn. Pirmą kontaktą su mergaite jie užmezgė praėjusių metų rugpjūtį. Nuo tada susirašinėjo laiškais, bendravo video formatu.
Į Lietuvą 47 metų Nigelas ir 46-erių Raewyn atvyko sausio 2-ąją. Kartu atkeliavo ir du prieš ketverius metus Lietuvoje įvaikinti berniukai. Šią savaitę mergaitė gyvena su šeima, kuri apsistojusi bute sostinės senamiestyje.
Įvaikinimo laukia 523 vaikai
2019 sausio 7 dienos SPIS duomenimis, vaikų globos institucijoje yra globojami (rūpinami) 2426 vaikai. Beveik 1900 iš jų yra nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)).
Ne visi vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, yra įrašyti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Į ją įtraukti 1248 vaikai, bet realiai siūloma įvaikinti 523 vaikus: likusieji arba patys nenori, arba palaiko artimus ryšius su biologine šeima, giminaičiais, arba jie netrukus sulauks pilnametystės, arba nepavyko jų įvaikinti ir pan.
Į užsienį išvyko 47 vaikai
2018 lapktičio 30 dienos duomenimis, 80 šeimų (sutuoktinių poros) ir 6 nesusituokę asmenys (moterys) Lietuvoje įvaikino 98 tėvų globos netekusius vaikus. Įvaikintos 44 mergaitės ir 54 berniukai. 77 įvaikinti vaikai buvo nuo 0 iki 3 metų, 13 vaikų nuo 4 iki 6 metų, 3 įvaikinti vaikai – 7-9 metų bei 4 įvaikinti vaikai nuo 10 iki 14 metų.
33 Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimos įvaikino 47 be tėvų globos likusius vaikus, iš jų 19 mergaičių ir 28 berniukus.
2018-11-30 duomenimis, 26 vaikai buvo įvaikinti Italijoje, 8 – Kanadoje, 7 – Švedijoje, 2 – JAV ir 2 Lietuvoje.
Šiandien Lietuvoje veikia 9 akredituotos užsienio valstybių institucijos, iš jų 4 Italijos, po 1 JAV, Ispanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Švedijos.
