Teismo neįtikino
„Skundas atmestas“, – BNS pranešė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.
Teismo išplatintame pranešime teigiama, kad LVAT 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo LLRA-KŠS skundą byloje, kurioje nagrinėtas ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimų netenkinti pareiškėjo prašymo perskaičiuoti rinkimų biuletenius ir patvirtinti galutinius Vilniaus rajono savivaldybės mero rinkimų rezultatus.
„Sprendimas priimtas konstatavus, kad pareiškėjo nurodytose rinkimų apylinkėse nustatant galutinius rinkėjų balsų skaičiavimo rezultatus buvo griežtai laikomasi imperatyvių Rinkimų kodekso nuostatų, susijusių su biuletenių pripažinimu negaliojančiais bei galiojančių biuletenių skaičiavimo procedūromis.
-
Naujojo Vilniaus rajono mero portretas kolegų akimis: „Robertas tiesiog patinka žmonėms“
-
Po nesėkmės Vilniaus rajone – Lenkų rinkimų akcijos skundai: nori ir naujų rinkimų, ir perskaičiuoti balsus
-
Savivaldybė – išsišokėlė: Vilniaus rajono valdininkai trukdė išgabenti rinkimų biuletenius
-
Roberto Duchnevičiaus žmona Jolanta Šimanska: „Tai mus lydės visą gyvenimą“
-
Vilniaus rajono mero rinkimų stebėtojai iš Lenkijos: buvo sunku balsuoti už lenką
-
Vilniaus rajono meras: derybos dėl bendradarbiavimo taryboje su LLRA-KŠS – po Velykų
Pavienės klaidos išduodant neantspauduotus rinkimų biuletenius bei dalį biuletenių priskiriant ne tam kandidatui šiose rinkimų apylinkėse buvo pastebėtos ir ištaisytos įgyvendinant būtent šiam tikslui Rinkimų kodekse nustatytą galiojančių biuletenių skaičiavimo mažiausiai du kartus procedūrą, o įvertinus kituose apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokoluose pateiktus duomenis, teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl Rinkimų kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos jose laikymosi.
Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentas dėl apylinkių rinkimų komisijų narių ir stebėtojų nuovargio, tariamai galėjusio nulemti panašaus pobūdžio klaidų ir kitose balsavimo apylinkėse, taip pat pareiškėjo pageidavimas įsitikinti balsų skaičiavimo rezultatų teisingumu nelaikyti pakankamais tam, kad abejonės dėl balsų skaičiavimo rezultatų būtų laikomos pagrįstomis ir sudarančiomis pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti tokią griežtą rinkimų kontrolės priemonę, kaip visos rinkimų apygardos balsų perskaičiavimas“, – rašoma teismo pranešime.
Atsižvelgdama į pareiškėjo teisme iškelto ginčo dalyką, LVAT teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog kitos pareiškėjo skunde teismui išdėstytos aplinkybės dėl per mažo išankstinio balsavimo vietų skaičiaus, viešojo transporto trūkumo, Lietuvos šaulių sąjungos narių buvimo prie balsavimo patalpų ir jose rinkimų dieną, raginimo slėpti vyresnių šeimos narių pasus, taip pat aplinkybės, susijusios su skundų nagrinėjimu Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijoje, neturėjo ir negalėjo turėti įtakos nei apylinkių rinkimų komisijų VRK jau pateiktų ir apskaitytų balsavimo biuletenių turiniui, nei juo labiau šių biuletenių apskaičiavimui.
R.Duchnevičius: tokio sprendimo galima buvo tikėtis
Rinkimus laimėjęs R.Duchnevičius apie tokį LVAT sprendimą 15min sakė, kad žiūrint iš teisinės pusės to galima buvo tikėtis.
„Kaip ir minėjau nuo pat pradžių, tokio sprendimo galima buvo ir tikėtis, nes pats skundas savo turiniu buvo daugiau emocijos, nei kokiais teisiniais argumentais grįstas. Tą procesą matėme nuo pat pradžių, nes iš pradžių buvo bandoma iš naujo organizuoti rinkimų antrą turą, kas irgi nebuvo teisiškai pagrįsta, nes tokiam dalykui reikia šiurkščių pažeidimų, kurių nebuvo fiksuota.
Protokolai buvo pasirašyti, rinkimų dieną jokių pažeidimų neužsifikuota, protokoluose jų neįrašyta, pasirašė tuos protokolus ir LLRA atstovai rinkimų komisijose“, – kalbėjo R.Duchnevičius.
Tokio sprendimo galima buvo ir tikėtis, nes pats skundas savo turiniu buvo daugiau emocijos, nei kokiais teisiniais argumentais grįstas.
Jis sako, kad tiek skundai VRK iš pradžių dėl rinkimų rezultatų naikinimo, tada dėl balsų perskaičiavimo, tiek skundas teismui buvo „tipiniai veiksmai, kurie galimi kaip teisinė gynyba“.
„Šiuo atveju viskas pagal planą, kaip ir buvo numatyta. Aš neturiu ką ir pakomentuoti, tiesiog buvo naudojamasi teise pateikti skundą ir maksimaliai, kiek galima, LLRA-KŠS tai ir padarė. O proceso baigtis irgi buvo kaip ir aiški nuo pradžių, kad neturėtų teismas tenkinti to skundo“, – kalbėjo R.Duchnevičius.
Kiek anksčiau jis yra minėjęs, jog su LLRA-KŠS atstovais taryboje susitiks, pastarųjų prašymu, po Velykų.
W.Tomaszewskis: kodėl bijoma perskaičiuoti
Kaip rašo LLRA-KŠS partijos valdomas portalas l24.lt, Waldemaras Tomaszewskis ironiškai vertina teismo sprendimą ir paties proceso eigą. Esą kažkodėl bijoma balsų perskaičiavimo.
„Stebint pastarojo meto įvykius, tame kontekste šios dienos teismo sprendimas dėl mūsų krašto rinkėjų, kyla klausimas, kodėl matome tokią didelę baimę perskaičiuoti balsus“, – W.Tomaszevskį cituoja portalas.
Tačiau tai, kad toks teismo procesas vyko, jis pavadino laimėjimu, nes esą ankstesnė LLRA-KŠS patirtis buvusi tokia, kad jiems buvęs užkirstas kelias net kreiptis į teismą su skundu. Čia jis turi omeny pastaruosius Seimo rinkimus.
Pažeidimus dėstė pralaimėję
Iš karto po antrojo turo LLRA-KŠS pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis kalbėjo, kad esą rinkimai Vilniaus rajone nebuvo „nei laisvi, nei demokratiški“. Jis dėstė esą užfiksuotus pažeidimus, kai keliolika biuletenių nebuvo antspauduoti, apie šimtas už W.Urbaną atiduotų balsų esą iš pradžių buvo pridėta R.Duchnevičiui, jau nekalbant apie neva rinkėjus gąsdinusius „sukarintos organizacijos“ atstovus – šaulius.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė neperskaičiuoti antrojo mero rinkimų turo balsų ir patvirtinti rezultatus, kai mero rinkimuose nugalėjo R.Duchnevičius. Tokį sprendimą LLRA-KŠS apskundė teismui.
R.Duchnevičiaus kandidatūrą antrajame merų rinkimų ture Vilniaus rajone palaikė 23 519 rinkėjų. Už jo oponentą – iki šiol šiame rajone nedirbusį ir mažai pažįstamą gyventojams W.Urbaną – balsavo 22 993 gyventojai. Tad pirmojo pergalę lėmė 526 balsai.
Iki šiol nuo 1995 metų visi Vilniaus rajono merai buvo LLRA-KŠS atstovai, taip pat ši partija nuolat turi daugumą taryboje, kurią išlaikė ir šįkart, užsitikrindama 18 mandatų iš 31-o.
Socialdemokratų partija gavo 7 mandatus, Centro dešinės koalicija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija) – 6-is.
