Šis sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjų kolegijos sprendimą pristatęs teisėjas Raimondas Blauzdžius pažymėjo, kad teisę į valstybės dotaciją turi tos partijos, kurios surinko ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų savivaldybių, Seimo ar Europos Parlamento rinkimuose, tačiau tam, kad ši teisė būtų realizuota, partija, be kita ko, turi būti įregistruota Juridinių asmenų registre ir negali būti pradėta jos pertvarkymo ar likvidavimo procedūra.
„Buvusioji Darbo partija iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota 2013 metų gegužės 14 dieną – tai yra jos egzistavimas yra pasibaigęs“, – aiškino teisėjas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovas Jonas Udris trečiadienį žurnalistams sakė siūlysiąs VRK skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.
„Aš neabejoju, kad mes tokį skundą rašysime“, – sakė jis.
Anot J.Udrio, teismo sprendimas jį nustebino, nes iki šiol partijoms jungiantis dotacijos visada būdavo skiriamos tų partijų, kurios transformavosi, teisių perėmėjams.
„Šis sprendimas iš principo keičia situaciją ne tik šitos bylos konkrečios atveju, bet iš principo keičia požiūrį į valstybės dotacijas. Mano supratimu, tokios pozicijos laikymasis apriboja politinių partijų galimybę bet kaip transformuotis ateityje“, – sakė jis.
Į teismą dėl dotacijos „darbiečiams“ kreipėsi opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Konservatoriai reikalavo iš Darbo partijos atimti dalį valstybės dotacijos.
Anot TS-LKD, Darbo partija (leiboristai), kuriai VRK)sprendimu pernai rugsėjį buvo skirta valstybės biudžeto dotacija, įregistruota 2013 gegužės 14 dieną. Ji nedalyvavo Seimo ir savivaldybių rinkimuose, pagal kurių rezultatus paskirstytos dotacijos, todėl, pasak konservatorių, neatitinka Politinių partijų kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų. Konservatorių manymu, joks teisės aktas objektyviai negali nustatyti, kad po reorganizacijos naujai įsteigta politinė partija perima buvusių partijos rinkėjų pasitikėjimą.
Pernai rudenį valdančioji Darbo partija (leiboristai) po susijungimo su Krikščionių partija grįžo prie senojo pavadinimo. Darbo partija (leiboristai) ir Krikščionių partija buvo reorganizuotos susijungimo būdu į naują juridinį asmenį – Darbo partiją. „Darbiečiai“ pavadinimą keitė ir po susijungimo su dukterine Leiboristų partija, kuomet naujasis juridinis darinys pavadintas Darbo partija (leiboristai).
VRK praėjusių metų rugsėjo 9 dienos sprendimu „darbiečiai“ gavo per 1 mln. 771 tūkst. litų iš beveik 9,5 mln. litų paskirstytos sumos, po 2,1 lito už kiekvieną „darbiečių“ per praėjusius Seimo, Europos ir savivaldybių tarybų rinkimus gautą balsą.
Dėl reorganizacijos, po kurios formaliai įsteigtas naujas juridinis asmuo, partijos atžvilgiu nutraukta „juodosios buhalterijos“ byla, nors partijos vadovai buvo nuteisti dėl sukčiavimo.
