V.Vaičiūnienė teismuose siekė, kad nuo 2015-ųjų vidurio mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva kabinamos lentelės su nelietuviškais pavadinimais būtų nuimtos, laikydamasi pozicijos, kad tokie užrašai prieštarauja įstatymams ir gali kurstyti nesantaiką.
Žemesnės instancijos teismas buvo pripažinęs, kad dekoratyvinės lentelės nepažeidžia įstatymo, nes jos nėra oficialūs gatvių pavadinimų užrašai.
LVAT pabrėžė, kad įstatymai įpareigoja visus viešus užrašus rašyti valstybine kalba, tačiau, kaip ir ankstesnis teismas, jas prilygino ne viešiems užrašams, o grafinio pobūdžio piešiniams. Pasak teismo, lentelės puoštos tautine simbolika, o gatvių pavadinimai tautų vardais užrašyti tik toms tautoms būdingais rašmenimis. Teismas palaikė žemesnės instancijos sprendime išsakytą teiginį, jog lentelės nedubliuoja oficialių gatvių pavadinimų lietuviškais rašmenimis.
„Kolegijos vertinimu, minėti grafinio pobūdžio piešiniai su atitinkamų tautų simbolika ir rašmenys, kurie būdingi tik šių tautų kalbą žyminčių ženklų sistemai, sudaro vieną vizualinę visumą, kurios meninio vaizdo pagrindą sudaro piešinys, o ne užrašas“, – tvirtino teismas.
„Toks šių lentelių pobūdis reiškia, kad jos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnyje naudojamos sąvokos „viešieji užrašai“ kriterijų, todėl juose esantys užrašai ne lietuvių kalba nepažeidžia ir šios teisės normos reikalavimų“, – konstatavo LVAT.
Vilniuje dekoratyvinės lentelės ne lietuvių kalbomis žymi Varšuvos, Rusų, Žydų, Latvių, Olandų, Karaimų, Totorių, Islandijos, Vokiečių, Lecho Kačinskio, Boriso Nemcovo gatves, taip pat Vašingtono skverą.
