Po posėdžio T.Novikova piktinosi, kad teismas nusprendė posėdžiauti už uždarų durų.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu.
Anot teismo pranešimo, T.Novikova teigia, jog neįleidus jos į Lietuvą bei priskyrus asmenims, keliantiems grėsmę viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, patyrė ne tik finansinių nepatogumų, bet ir didelį dvasinį sukrėtimą bei pažeminimą. Jos teigimu, iki šiol yra viešai sumenkinta jos reputacija, toliau priversta patirti teisinio neapibrėžtumo jausmą, dvasinius išgyvenimus.
Pernai rudenį Baltarusijos antibranduolinio judėjimo koordinatorė T.Novikova ir civilinės kampanijos „Astravo atominės elektrinės statyba yra nusikaltimas!“ koordinatorius Mikalajus Ulasevičius tik Lavoriškių pasienio kontrolės punkte sužinojo, kad negali įvažiuoti į Lietuvą. Jie ketino dalyvauti antibranduolinėje konferencijoje Seime.
Tokio sprendimo priežasčių Lietuvos institucijos nepaaiškino nei kovotojams prieš atominę energetiką, nei žiniasklaidai.
Skunde teismui T.Novikova piktinosi, kad ji nebuvo informuota apie tokį mūsų šalies institucijų sprendimą.
Kovotoja prieš branduolinę energetiką 15min.lt šią savaitę sakė tik neseniai sužinojusi, jog yra pašalinta iš nepageidaujamų žmonių sąrašo – draudimas atvykti į Lietuvą galiojo nuo rugsėjo 10 dienos iki gruodžio 10-osios. Tačiau ir apie tai aktyvistė nebuvo informuota.
„Toks sprendimas pačioje pradžioje buvo priimtas trims mėnesiams. Man tai neoficialiai pasakė pasienio pareigūnas, kuris man davė dokumentą, kuriame buvo parašyta, kad į Lietuvą esu neįleidžiama, nes keliu grėsmę viešajai tvarkai, tarptautiniams santykiams ir Lietuvos saugumui. Tačiau tame tekste informacijos, kad negaliu įvažiuoti 3 mėnesius, nebuvo“, – sakė ji.
Sausio pradžioje T.Novikova nusprendė sužinoti, ar vis dar laikoma keliančia grėsmę Lietuvai. Migracijos departamente telefonu jai buvo pasakyta, kad mūsų šalyje ji jau gali lankytis.
„Kyla klausimas, kodėl mano buvimas kėlė grėsmę Lietuvai būtent nuo rugsėjo 10 dienos iki gruodžio 10-osios? Atsakymas labai paprastas: per šį laiką vyko pasirengimas referendumui dėl VAE ir pats referendumas. Taip URM ir Migracijos departamentas netiesiogiai patvirtino, kad riboja žmogaus teisės dėl politinių motyvų“, – įsitikinusi pašnekovė.
Trečiadienį išplatintame pranešime aktyvistės advokatas Vidas Vilkas piktinosi, kad URM atsisakė pateikti motyvus, kuriais remiantis aktyvistai nebuvo įleisti į šalį.
„Teismas priims sprendimą remdamasis informacija, kuri mums neprieinama. Tokio precedento dar nebuvo“, – sakė advokatas.
