Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 05 20

Teismas įpareigojo iš naujo nagrinėti bylą dėl „Vilnius veža“ nuostolių atlyginimo

Aukščiausiasis Teismas pirmadienį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo nagrinėti bylą dėl Vilniaus savivaldybės bankrutuojančios įmonės „Vilnius veža“ nuostolių, patirtų jos vadovams laiku nepaskelbus bankroto.
Naujieji taksi automobiliai
Naujieji taksi automobiliai

Kasacinius skundus teikė buvęs įmonės vadovas Benas Renatas Baltusis, jį dviem savaitėms pakeitusi Ona Regina Vaskelienė ir bendrovės steigėjos – savivaldybė bei „Vilniaus viešasis transportas“. Juos dar pernai lapkritį Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo atlyginti buvusiai savivaldybės taksi bendrovei „Vilnius veža“ 499 tūkst. eurų žalos bei 5 proc. metų palūkanas.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ankstesni teismai ištyrė ir įvertino „ne visas faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant įstaigos nemokumo momentą“, todėl jas turi papildomai ištirti ir nuspręsti, kada įmonė tapo nemoki ir kada atsirado pareiga įstaigos vadovui ar dalininkams kreiptis dėl bankroto.

„(...) klausimas dėl viešosios įstaigos nemokumo momento nustatymo negali būti išnagrinėtas kasacinio teismo. Todėl teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui“, – nurodė teisėjų kolegija.

Teismas taip pat pripažino, kad įmonės dalininkės – savivaldybė ir „Vilniaus viešasis transportas“ privalėjo patys domėtis įstaigos veikla, mokumu ir nepaisant to, kad įstaigos vadovai laiku nepateikė metinių finansinių ataskaitų, nes galėjo informaciją apie „Vilnius veža“ finansus gauti alternatyviais būdais. Teismas nurodė, kad įmonei esant nemokiai dėl bankroto pirmiausia privalėjo kreiptis įmonės vadovas, o šiam to nepadarius – dalininkai.

Savivaldybė BNS nurodė, jog remiantis teismo išaiškinimu toliau bus bandoma „paneigti solidarią savivaldybės ir „Vilniaus viešasis transportas“ atsakomybę“.

„Sieksime, kad žala būtų priteista tik iš įstaigos vadovo“, – teigiama atsakyme BNS.

Apeliacinis teismas pernai lapkritį paliko galioti žemesnės instancijos nutartį, pagal kurią didžiausią susidariusių nuostolių dalį – 482,2 tūkst. eurų – turėjo sumokėti B.R.Baltusis solidariai kartu su savivaldybe (valdė 51 iš 100 „Vilnius veža“ dalių) ir „Vilniaus viešasis transportas“ (49 dalys). Antstolis buvo areštavęs B.R.Baltusio turto už 170 tūkst. eurų.

Aurimo Šrubėno nuotr./Benas Baltusis
Aurimo Šrubėno nuotr./Benas Baltusis

„Vilnius veža“ iš buvusių įmonės vadovų ir savininkų siekė atgauti beveik 626 tūkst. eurų.

Bankroto byla „Vilnius veža“ iškelta 2015 metų rugsėjį, 2016 metų balandį patvirtinti 590 tūkst. eurų kreditorių reikalavimai.

B.R.Baltusis „Vilnius veža“ vadovavo nuo 2013 metų kovo pabaigos iki 2015 metų liepos pradžios, jį dviems savaitėms buvo pakeitusi O.R.Vaskelienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos