Apie Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos sprendimą 15min.lt informavo buvęs sostinės meras Artūras Zuokas. Politikas įsitikinęs, kad žemė, reikalinga aplinkkelio tiesimui, verta kelissyk mažesnės sumos, o keturi žemvaldžiai teismo dėka tiesiog pasipinigaus.
Vilniaus savivaldybė dar bandys įrodyti savo teisybę šiame ginče, o eilėje stovi dar vienas pluoštas bylų, kuriose žemvaldžiai siekia iš miesto gauti didesnes sumas už žemę aplinkkelio trasai. Tai projektui reikalingos žemės kainą gali padidinti net keliolika milijonų eurų.
Keli milijonai eurų – ir palūkanos
Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas – dalis teisinių problemų lavinos, kuri Vilniaus savivaldybę užgriuvo dėl jau likviduotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų atkurti nuosavybės teisę į žemes, kur seniausiai suplanuota aplinkkelio trasa.
Daugelis žemvaldžių nesutiko su savivaldybės siūlomomis žemės išpirkimo kainomis, tačiau šis sklypas išskirtinis – čia žemės savininkų užsibrėžta suma kelissyk viršijo tą, kuri jiems buvo pasiūlyta.
Tai jau ne pirma keturių žemvaldžių pergalė prieš sostinės savivaldybę. 2013 m. Vilniaus apygardos teismas patvirtino žemvaldžių pretenzijas ir sklypą įvertino 11,579 mln. Lt. O praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija šią sumą paliko galioti – ir dar priteisė papildomą kompensaciją.
Teismas pakeitė ankstesnį Vilniaus apygardos teismo sprendimą jį papildė nauja finansine eilute – „Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovų (…) naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 579 000 Lt) nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2013 m. vasario 26 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo”.
Sklypo vertė – pagal 2008 m. vertinimą
Vilniaus apygardos teismas sklypo vertę nustatė remdamasis turto vertintojo Sauliaus Raslano atliktu vertinimu. S.Raslanas vertino, kiek sklypas buvo vertas 2008 m. balandžio 1 d., kai Vilniaus apskrities viršininko įsakymu pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Ir nustatė – 11,579 mln. Lt.
Vilniaus savivaldybė Lietuvos apeliaciniam teismui mėgino įrodyti, kad nustatant žemės vertę buvo pasirinkta ne ta data, o reali sklypo vertė yra apie 3,07 mln. Lt, tačiau nesėkmingai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę sklypo vertės nustatymui.
„Teisėjų kolegija (…) sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog ekspertizė atlikta lyginamosios vertės metodu, kurį numato įstatymas, ją atliko tam reikiamą kvalifikaciją turintis prisiekęs ekspertas.
Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti eksperto S. R. nustatyta žemės sklypo verte, nes ekspertas tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose (…) nurodė, kad nustatant turto vertę lyginamosios vertės metodu ekspertas naudojosi analogiškų faktinių pirkimo–pardavimo sandorių Vilniaus miesto žemės sklypų, esančių netoli ieškovų žemės sklypo, panašių vertinamam objektui, duomenimis. (…) Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitiems ekspertams“, – teigiama teismo nutartyje.
Keturi žemvaldžiai teismui taip pat pateikė argumentą, jog dėl savivaldybės veiksmų negalėjo savo sklype plėtoti gyvenamųjų namų statybos.
„Nuo pat žemės sklypo įsigijimo 2000 metais, jie negali visiškai nieko daryti su jiems priklausančiu žemės sklypu, nors iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovai planavo statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus dar 2001–2002 metais, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė parengti sąlygas bei išvadas detaliajam planui rengti, kadangi per jiems priklausantį žemės sklypą „numatyta tiesti Vakarinį aplinkkelį“.
Nuo to laiko dėl valstybės institucijų kaltės sąlygos bei išvados detaliajam planui taip ir nebuvo parengtos (nors ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje sąlygos bei išvados detaliajam planui rengti buvo parengtos per kelis mėnesius).
2008 metais buvo pirkėjas, pageidaujantis pirkti jų žemės sklypą už 10 mln. Lt, tačiau žemės sklypo nespėjo parduoti, kadangi antrą kartą (2008 m. balandžio 1 d.) buvo pradėta ieškovų žemės sklypo paėmimo Vakariniam aplinkkeliui tiesti procedūra“, – tokia ieškovų pozicija cituojama teismo nutartyje.
A.Zuokas: sprendimas nesuvokiamas
Buvęs sostinės meras A.Zuokas 15min.lt teigė tikėjęsis, kad savivaldybė Lietuvos apeliaciniam teismui įrodys, jog nustatyta sklypo vertė yra per didelė.
„Jau pirkimo momentu, kada pirkėjai 2000 m. pirko tą sklypą iš žmonių, kuriems buvo atkurta nuosavybės teisė, jie žinojo, kad šitoje vietoje bus aplinkkelis.
Vakarinis aplinkkelis miesto bendrajame plane yra užbrėžtas dar sovietmečiu. Ir puikiai žinojo, kad ten nieko neįmanoma statyti. Teismui tai nė motais. Teismas priėmė sprendimą, kad teoriškai galima uždirbti, jeigu kažką būtų galima statyti. Ir pagal tai patvirtino vertintojo pateiktą kainą. Aš pakankamai suprantu, kas yra nekilnojamojo turto verslas. To sklypo vertė tikrai yra ne tokia“, – įsitikinęs A.Zuokas.
Pasak jo, savivaldybės siūlyta 3,3 mln. Lt kaina buvo „labai sąžininga ir teisinga“. Vilniaus savivaldybė 15min.lt informavo, kad dėl šio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo jau pateiktas skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Ant teismų svarstyklių – dar keliolika milijonų eurų
Savivaldybės pateikiamais duomenimis, iš pluošto ginčų dėl žemės Vakarinio aplinkkelio trasoje vertės kol kas baigti tik keli.
„Baigtos trys bylos, kuriose privačios žemės savininkai sutiko su Vilniaus miesto savivaldybės siūlyta kaina – ir šiose bylose savivaldybė savininkams iš viso sumokėjo 1 951 459,68 eurų“, – teigiama savivaldybės Teisės departamento 15min.lt pateiktame komentare.
Likę ginčai dar tęsiasi. Ir čia savivaldybei gresia dar daugiau papildomų išlaidų. Mat daugiau kaip 6,4 mln. eurų jau gavę žemvaldžiai siekia prisiteisti dar keliolika milijonų.
Žemvaldžiai iš Vilniaus savivaldybės papildomai siekia prisiteisti beveik 16,8 mln. eurų.
„Šiuo metu neišnagrinėtų bylų yra 12 ir šiose bylose Vilniaus miesto savivaldybė yra sumokėjusi savininkams tą sumą, kurią nustatė turto vertintojai, iš viso – 6 453 903,38 Eur. Žemės sklypų savininkai su nustatyta verte nesutinka. Taigi likusiose bylose reikalaujama papildomai sumokėti suma už žemės sklypus bendrai sudaro 16 798 168,78 Eur”, – informuoja Teisės departamentas.
