2012 06 29

Teismas išteisino mitingą prie Seimo organizavusius visuomenininkus Romualdą Ozolą, Bronislovą Genzelį ir Alvydą Medalinską

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas penktadienį nutraukė dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimo iškeltą administracinę bylą mitingą prie Seimo organizavusiems Nepriklausomybės akto signatarams Romualdui Ozolui, Bronislovui Genzeliui bei visuomenininkui Alvydui Medalinskui.
Romualdas Ozolas
Romualdas Ozolas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Teismas konstatavo, kad, būdami taikaus mitingo organizatoriais, jie tinkamai naudojosi konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis ir Susirinkimų įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl negali būti traukiami atsakomybėn. Be to, pilietinės akcijos organizatoriai nustatyta tvarka informavo savivaldybę apie vietą laiką, jiems buvo išduotas leidimas ir pažymėjimas, organizatoriai nebuvo kviečiami dėl kitos mitingo vietos ir laiko.

Nutarimą teisėja Virginija Liudvinačienė skaitė stovėdama, teigdama, kad taip bus garbingiau.

Šis nutarimas dar nėra įsiteisėjęs – per dvidešimt dienų jis gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

Mitingą prie Seimo kovo 17 dieną organizavę Nepriklausomybės akto signatarai R.Ozolas, B.Genzelis bei visuomenininkas A.Medalinskas visą laiką neigė padarę policijos surašytuose administraciniuose protokoluose jiems inkriminuotus nusižengimus.

R.Ozolui, B.Genzeliui ir A.Medalinskui policija buvo surašiusi administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimo. Visuomenininkams grėsė bauda nuo 500 iki 2 tūkst. litų arba administracinis areštas iki 30 parų.

Visuomenininkai turėjo leidimą kovo 17 dieną rengti mitingą prie Seimo, automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau nuo 15 iki 17 val. Tuo tarpu jų organizuotas mitingas vyko nuo 14 val.

Į Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetą susibūrę lenkų tautinių mažumų atstovai kovo 17 dieną surengė protesto eitynes nuo Seimo Vyriausybės link bei mitingą prieš Švietimo įstatymą, reikalaujant atsisakyti vienodų brandos egzaminų. Jų mitingas vyko pirmoje dienos pusėje.

A.Medalinskas teismui yra pasakojęs, kad iš pradžių savivaldybė davė leidimą rengti mitingą Nepriklausomybės aikštėje, tačiau vėliau persigalvojo, teigdama, kad suklydo pranešdama, jog kad tą pačią niekas nerengia aikštėje mitingo, esą tą dieną akciją rengia Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Pasak A.Medalinsko, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica telefonu paprašė akciją surengti vėliau, esą policija baiminosi dviejų mitingų susidūrimo.

Prie Seimo susirinkę keli tūkstančiai žmonių reiškė paramą vasarį atleistiems dviem buvusiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovams Vitalijui Gailiui ir Vytautui Giržadui. Protestuotojai reikalavo pašalinti iš posto šiuos pareigūnus atleidusį tuometinį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.

Pasak A.Medalinsko, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas S.Mecelica telefonu paprašė akciją surengti vėliau, esą policija baiminosi dviejų mitingų susidūrimo.

B.Genzelis teismui tvirtino, kad net sovietmečiu žmonių neleista traukti atsakomybėn už mitingo organizavimą.

„Buvau tikras, kad kitokio spendimo būti negali, mes laikėmės įstatymo. Gal reikės galvoti apie savivaldybės darbuotojų traukimą baudžiamojon atsakomybėn, susidaro įspūdis, kad  vykdė kažkieno užsakymą ,kyla klausimas, kas valdo Vilnių“', – po teismo posėdžio žurnalistams sakė B.Genzelis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs