„Nuoširdžiai prašau jūsų pagalbos, patikslinant kaltinamąjį aktą. Jei kaltinimas miglotas, aš nežinau, nuo ko turiu gintis“, – posėdžio pradžioje į teismą kreipėsi kaltinamoji.
Dar prieš teismo posėdį Lina Jaruševičienė kartu su savuoju advokatu buvo pateikusi raštišką prašymą dėl bylos jos atžvilgiu nutraukimo ar bylos grąžinimo prokurorui, kad pastarasis patikslintų kaltinimą.
„Turiu tiksliai žinoti, kuo esu kaltinama“, – kartojo eksviceministrė.
Šią bylą sudaro 47 tomai, o liudytoju sąraše nurodyti 55 asmenys.
Anot prokuratūros, L.Jaruševičienė „galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (...) vadovui ir darbuotojams“.
„Buvo nurodyta atlikti neteisėtus veiksmus nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip nepagrįstai L.J. suteikiant privilegijų bendrovei „Profarma“, dėl ko valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija patyrė didelės turtinės ir neturtinės žalos“, – skelbė prokuratūra.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.
Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.
Apeliacinis teismas šiemet patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.
Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A.Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.
„Vadovaujantis logika, jų iš viso nereikėjo pirkti – nei už didelę, nei už mažą kainą“, – kalbėjo kaltinamoji, pateikusi vieną iš pavyzdžių, dėl ko, jos manymu, pagrindinis šios bylos dokumentas yra parengtas ydingai.
L.Jaruševičienė svarsto taip: jei kaltinamajame akte nurodoma, kad buvo nupirkti apskritai netinkami greitieji testai, o vėliau kaltinime teigiama, kad reikėjo pirkti tokius pačius testus, tik pigiau – logikos nėra.
„Labai prašau grąžinti bylą prokurorui, kad jis ją patikslintų, ar bent jau ištaisytų faktines klaidas“, – į teisėjo geranoriškumą apeliavo kaltinamoji, pabrėždama, kad ir pats teismas turi būti suinteresuotas bylos aiškumu, kad būtų galima išnarplioti prokuratūros kaltinimą ir su juo susijusias šios istorijos peripetijas.
Savo ruožtu kaltinamosios advokatas Rolandas Mištautas priminė, kad dar ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai buvusios viceministrės atžvilgiu buvo neaiškūs. Tačiau visi prašymai juos tikslinti buvo atmesti, byla teismą pasiekė. Tuo metu vien dalyvavimas teisme tuo atveju, jei žmogus iš tiesų yra nekaltas, kiekvienam asmeniui jau savaime yra bausmė, pareiškė L.Jaruševičienės gynėjas.
„Tokiu būdu išvengtume neteisėto proceso. Ir neteisėto proceso klaidų“, – advokatas R.Mištautas argumentavo, kodėl būtina bent jau tikslinti jo ginamajai pareikštus kaltinimus.
Savo ruožtu bylą kuruojantis prokuroras Gintaras Plioplys pareiškė, kad geriausia būtų, jei tokio pobūdžio teisiamosios ir jos gynėjo prašymą teismas apskritai turėtų palikti nenagrinėtą. Pasak valstybės vardu kaltinimą palaikančio pareigūno, jei L.Jaruševičienei nepatinka prokuratūros surinkti faktai – tai savaime nereiškia, kad kaltinamasis aktas yra ydingas. „Kad jūs surinktus faktus vertinate kitaip – tai nėra šio klausimo dalykas. Tai teismo vertinimo dalykas. Kaltinamasis aktas nėra baigtinis bylos dokumentas – bus dar teismo nuosprendis“, – savosios pozicijos laikėsi G.Plioplys.
„Gaila, kad procesas nenumato, kad prokuroras turėtų paaiškinti logiškus ir lingvistinius nesutapimus. Prokuroras galėtų tą padaryti“, – replikavo advokatas. „Ne todėl, kad kaltinimas mums nepatinka, o todėl, kad jis mums neaiškus“, – pridūrė kaltinamosios gynėjas.
„Valandos, skaičiai – tai ne interpretacija, tai tiesiog faktinės klaidos“, – vardijo kaltinamoji, dėl kokių detalių norėtų kaltinimo aiškumo.
Teisėjas paskelbė savaitės pertrauką, po kurios praneš, ką nutarė dėl šios bylos perspektyvų. Tuo metu L.Jaruševičienė po teismo posėdžio interviu žurnalistams svarstė, kad net inkvizicijos laikais kaltinimai žmonėms, nors ir būdavo absurdiški, bent jau būdavo aiškiai suformuluoti. Bylą kuruojantis prokuroras komentarų žiniasklaidai šįkart nepateikė.
