Teismas konstatavo, jog pagrindiniam šalies teisės aktui prieštarauja 2017-ųjų gegužę priimti Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimai, numatę, kad iki įstatymo paskelbti konkursai į teatro ar koncertinės įstaigos vadovus negalioja, jei asmuo laimėjo konkursą, bet pareigų eiti nepradėjo.
„Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (...) prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą, konstituciniam teisinės valstybės principui“, – paskelbė Konstitucinis Teismas.
2016-ųjų rugsėjį G.Kėvišas laimėjo konkursą dar vienai kadencijai nuo 2017-ųjų liepos, bet 2017-ųjų birželį nauja Kultūros ministerijos vadovybė jį atleido iš pareigų. Seimui priėmus pataisas, konkursas panaikintas ir į pareigas G.Kėvišas nebepaskirtas.
Tuomet vadovauti teatrui daugiau nei pusmečiui patikėta finansų vadybininkui Sigitui Žutautui, vėliau surengtas naujas konkursas, jį laimėjo operos solistas ir kultūros vadybininkas Jonas Sakalauskas.
Anot teismo, įstatymu panaikinus konkursų rezultatus „įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius“, o taip pabloginta konkursų dalyvių teisinė padėtis.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas atkreipė dėmesį, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisomis pareigas jau pradėję eiti vadovai jose paliekami, o konkursą laimėję, bet dirbti nepradėję, tokios galimybės nebeturi.
Anot jo, teismas įžvelgė, kad minėtos įstatymo nuostatos neatitinka asmenų teisėtų lūkesčių, taip pat Konstitucijos įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą.
„Antra, nėra sudaryta jokių prielaidų individualiai įvertinti kiekvieno asmens situaciją, t.y. tokiu reguliavimu visi konkursai tiesiog skelbiami negaliojančiais, neatsižvelgiant į tai, ar tas asmuo, laimėjęs konkretų konkursą, atitinka naujus reikalavimus, tarp jų – nepriekaištingos reputacijos“, – BNS po teismo sprendimo sakė D. Žalimas.
Anot jo, minėtu įstatymu įtvirtintas dar vienas saugiklis, jog asmuo yra atleidžiamas į pareigų ar į jas neskiriamas paaiškėjus, kad jis nėra nepriekaištingos reputacijos.
„Teismas matė, kad šios priemonės visiškai pakanka, kad asmenys arba būtų atleisti, arba būtų nepriimti. Taigi, bendroji nuostata skelbti visų konkursų rezultatus negaliojančiais buvo neatitinkanti proporcingumo principų“, – pridūrė D.Žalimas.
Jis pabrėžė, kad teismas nesprendė konkretaus asmens skundo dėl konkurso. Į Konstitucinį Teismą kreipėsi G.Kėvišo skundą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas.
Konstitucinis Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog skelbiant konkursą įstatymai nenumatė jokių terminų, t.y. jis galėjo būti skelbiamas ir likus metams iki vadovo kadencijos pabaigos, kaip ir buvo G.Kėvišo atveju. Terminai nustatyti tik naujais pakeitimais.
Anot D.Žalimo, G.Kėvišo bylą nagrinėjantis teismas esant reikalui galėtų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą išaiškinimo, ar ankstesnės ministerijos vadovybės sprendimai įsakymuose nenustatyti terminų konkursams atitinka Konstituciją.
G.Kėvišas teatrui vadovavo 15 metų nuo 2002-ųjų. Kultūros ministerija jį kaltino viešų ir privačių interesų painiojimu.
Pats G.Kėvišas BNS antradienį sakė niekaip nevertinantis Konstitucinio Teismo pasisakymo, nes jis aiškina įstatymus, o ne konkrečius sprendimus jį atleisti ir neskirti į pareigas.
Buvęs LNOBT vadovas tvirtina, jog net ir sėkmės teismuose atveju greičiausiai negrįžtų į pareigas, nes yra patenkintas dabartine savo veikla organizuojant renginius užsienyje.
„Gyvenu tikrai intensyvų gyvenimą, užsiimu tarptautiniais projektais visame pasaulyje. Žmogus daro sprendimus tada, kai kažkuo yra nepatenkintas, o aš šiuo metu esu patenkintas“, – tvirtino G.Kėvišas.
