Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 05 24

Teismas liepai atidėjo nuteistųjų už šnipinėjimą skundų nagrinėjimą

Lietuvos apeliaciniam teismui trečiadienį nepavyko pradėti nagrinėti už šnipinėjimą nuteistų buvusio Lietuvos karininko ir Rusijos piliečio advokatų skundų – į posėdį negalėjo atvykti vieno iš nuteistųjų gynėjas.
Šnipinėjimas
Šnipinėjimas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Vasario 28 dieną Šiaulių apygardos teismas Rusijos piliečiui Sergejui Moisejenkai skyrė 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Jis taip pat nuteistas už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų bei kovinių granatų.

Buvusiam Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės karininkui, kapitonui Sergejui Pušinui dėl šnipinėjimo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Abiejų nuteistųjų advokatai parašė apeliacinius skundus dėl nuosprendžio. S.Pušinas prašo sušvelninti bausmę iki trejų metų, o S.Moisejenka prašo jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas, vyras prašo bent sušvelninti bausmę.

Į posėdį Apeliaciniame teisme Vilniuje trečiadienį atvyko tik prokuroras Redas Savickas ir nuteistojo S.Pušino gynėjas Kęstutis Virketis.

Tuo metu S.Moisejenkos advokatas Raimundas Jurka pranešė, kad tuo pat metu, kai paskirta byla Apeliaciniame teisme, turi dalyvauti posėdyje Panevėžio apygardos teisme.

Proceso dalyviai nusprendė, kad nesant gynėjo, bylos nagrinėti negalima. Byla bus nagrinėjama liepos 4 dieną. Šiame posėdyje ketina dalyvauti ir vienas nuteistųjų – S.Moisejenka. S.Pušinas atvykti į apeliacijos nagrinėjimą nepageidauja.

Šiaulių apygardos teismas paskelbė, kad S.Pušinas Rusijos piliečiui surinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, karines operacijas Afganistane, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas.

Rusijos žvalgybai buvo perduotos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijos, kai kurių KOP Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos. Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti ir sudarė tarnybos paslaptį.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014-ųjų gruodį, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) surinkus informacijos, kad Lietuvos kariuomenės KOP Aviacijos bazės karininką S.Pušiną dar 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgybos tarnyba. Tyrimo duomenimis, šios tarnybos pavedimu S.Pušinas rinko ir per Rusijos pilietį S.Moisejenką perduodavo Rusijos žvalgybos tarnybą dominančią informaciją.

Baudžiamosios bylos duomenimis, Rusijos pilietis S.Moisejenka per slaptus susitikimus perduodavo ir patikslindavo Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis, instruktuodavo S.Pušiną, kokiais būdais rinkti informaciją ir kokias informaciją fiksuojančias technines priemones naudoti. S.Moisejenka taip pat yra perdavęs S.Pušinui techninių priemonių, specialiai skirtų žvalgybinei veiklai vykdyti, bei pinigų techninėms priemonėms įsigyti.

Paskelbto Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio Generalinė prokuratūra neskundė. Skundo nerašė ir trečias nuteistasis Ainas Kazlauskas.

Lietuvos pilietis A.Kazlauskas, kuris kaltintas neteisėtu sprogstamosios medžiagos, rankinės granatos bei šaudmenų disponavimu, nuteistas lygtine dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant dvejiem metams. A.Kazlauskui kaltinimai dėl šnipinėjimo nebuvo pateikti. Šiam nuteistajam tai pat skirta baudžiamojo poveikio pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Šis nuteistasis Apeliaciniam teismui parašė prašymą, prašydamas panaikinti, jo manymu, jam taikomas griežtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registravimąsi policijoje kiekvieną pirmadienį. A.Kazlauskas sako, kad šios kardomosios priemonės varžo ir jo šeimos gyvenimą, jis sutinka registruoti policijoje kartą per mėnesį. Teismas nusprendė informuoti A.Kazlausko gynėją apie jo kliento prašymą ir tada spręsti dėl kardomosios priemonės taikymo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?