Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad vasarį K.Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.
Tokį paaiškinimą teismas pateikė gavęs Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymą atsakyti, ar politikas, nepažeisdamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti Anykščių rajono savivaldybės mero pareigas.
K.Tubio gynėjas Lietuvos apeliacinio teismo prašo panaikinti teismo nutartį dėl skirtos poveikio priemonės patikslinimo ir konstatuoti, kad apygardos teismo nuosprendžiu K.Tubiui nebuvo atimta teisė eiti mero pareigas.
Panevėžio apygardos teismas K.Tubį vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu, jam, be kita ko, atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.
Vadovaudamasi šiuo nuosprendžiu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą buvo pašalinusi K.Tubį iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.
VRK K.Tubio kandidato registraciją panaikino Panevėžio apygardos teismui pateikus išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.
Tačiau LVAT tuomet nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.
Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.
Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K.Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo ir dabar dirba meru.
