Pranešime primenama, kad vasario pradžioje parlamentarai Teismo paprašė išaiškinti, ar ministras neviršijo savo kompetencijos ribų ir ar kompensuojamųjų vaistų sąrašas bei kompensavimo tvarka neturėjo būti nustatyti išimtinai tik įstatyminiu reguliavimu.
„Nuo kovo 1-osios gydytojai galės išrašyti, o vaistinės išduoti tik pigiausią sąraše esantį vaistą. Sveikatos apsaugos ministro poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys vaistinių preparatų kompensavimą, iš esmės nepagrįstai apribojo pacientų teises rinktis gydymą, naudotis sveikatos draudimo garantuojamomis teisėmis. Kitaip tariant, mokėdami sveikatos draudimą pacientai negaus Konstitucijos garantuoto nemokamo gydymo. Pasiekėme tokią situaciją, kad norėdami gydytis preparatais, kuriuos pritaikė gydytojas pacientui individualiai ir kurie yra patikimi bei veiksmingi, pacientai turės mokėti visą kainą, nes valstybė kompensuoja tik už pigiausius analogus. Manau, kad tai ne tik pažeidžia paciento teises, bet ir kelia grėsmę sveikatai ar net gyvybei“, – tuomet pažymėjo vienas iš kreipimosi į Teismą autorių A.Matulas.
Skunde atkreiptas dėmesys, kad sveikatos apsaugos ministro poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys vaistinių preparatų kompensavimą, yra tarpusavyje nesuderinti, prieštaringi, nėra aiškūs juose nustatytų normų pagrindai.
