Teismo sprendimu, jam skirta intensyvi priežiūra trijų mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad jis namuose privalo būti 22 valandas per parą, o nuo 13 iki 15 valandos nuo namų gali nutolti ne daugiau kaip dviejų kilometrų atstumu, išskyrus su gydymu ar baudžiamuoju procesu susijusius atvejus.
M.Žalimas taip pat įpareigotas dėvėti apykoję, nebendrauti su kitais įtariamaisiais ir sumokėti 20 tūkst. eurų užstatą.
Savo prašyme prokuroras siekė M. Žalimą suimti trims mėnesiams.
M.Žalimas taip pat įpareigotas dėvėti apykoję, nebendrauti su kitais įtariamaisiais ir sumokėti 20 tūkst. eurų užstatą.
Apie tai BNS informavo teismo atstovė Vaiva Milkeraitienė. Anot jos, teismas nenustatė, kad byloje būtų duomenų, jog M.Žalimas galėtų bėgti ar slėptis, taip pat ir to, kad jis galėtų bandyti naikinti įrodymus, paveikti liudytojus ar kitus įtariamuosius.
„M.Žalimas yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sužadėtine, su kuria augina mažametį vaiką, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įtariamasis Lietuvoje nėra saistomas glaudžiais šeiminiais ar socialiniais ryšiais“, – rašoma teismo nutartyje.
„Duomenų, kad įtariamasis turi patikimų ryšių užsienyje, kas didintų jo pabėgimo, pasislėpimo galimybę, kad anksčiau būtų pasislėpęs (...) ar būtų paskelbta jo paieška, nėra. Prokuroro teigimu, įtariamasis yra teistas užsienio valstybėse, tačiau, teismo manymu, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis šiose valstybėse turi artimų ryšių“, – priduriama joje.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ikiteisminiame tyrime jau atlikta daugiau kaip 30 kratų, apklausti liudytojai ir įtariamieji bei nėra jokių duomenų, kad M.Žalimas „būtų bandęs trukdyti procesui ar atlikęs kitų neleistinų veiksmų“. Anot teismo, jis bendrauja su teisėsauga ir teikia paaiškinimus.
Įtariamasis yra teistas užsienio valstybėse, tačiau, teismo manymu, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis šiose valstybėse turi artimų ryšių.
„Nors šioje proceso stadijoje dar nėra žinoma, ar įtariamasis iš tiesų padeda ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti galimai padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nėra patikimų duomenų ir apie tai, kad jis teikia melagingus parodymus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės“, – pabrėžė teismas.
Atsakydamas į prokuroro argumentus, teismas taip pat pažymėjo, kad vien tai, jog ikiteisminiame tyrime yra keli įtariamieji, nereiškia, kad jie neabejotinai derins pozicijas ir trukdys procesui.
„Kitu atveju suėmimą tokiu pagrindu būtų galima skirti kiekviename ikiteisminiame tyrime, kuriame yra bent keli įtariamieji. Tokią išvadą būtina pagrįsti surinktais duomenimis, tačiau teismui tokių duomenų nebuvo pateikta“, – pažymima nutartyje.
Teismas taip pat įvertino tai, kad nors įtariamasis anksčiau yra teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, tai savaime nereiškia, kad jis padarė ir šį nusikaltimą.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Kauno apygardos prokuratūra pirmą kartą į teismą kreipėsi kovo pradžioje, prašydama M.Žalimą suimti trims mėnesiams, tačiau šis prašymas buvo patenkintas tik iš dalies ir skirtas suėmimas dviejų savaičių laikotarpiui.
Prašymą dėl suėmimo nagrinėjusi teisėja Audronė Levinskienė tuomet BNS sakė, kad dviejų savaičių terminas buvo pasirinktas kaip tarpinis variantas, kuriuo buvo nepažeistos nei įtariamojo teisės, nei viešasis interesas.
Prokuratūra tuomet siekė, kad būtų suimti ir dar trys įtariamieji šiame tyrime, tačiau suėmimas mėnesiui buvo skirtas tik vienam iš jų – Rolandui Mažrimui.
Dar dviem įtariamiesiems buvo skirti 20 tūkst. eurų užstatai, rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir bendravimo su kitais įtariamaisiais apribojimai.
Teisėsauga mėnesio pradžioje pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, šiame tyrime sulaikyti penki asmenys, tarp kurių – ir energetikos srityje veikiantis verslininkas Rimandas Stonys.
R.Stonys yra vienintelis iš įtariamųjų, kurio suėmimo prokuratūra nesiekė.
Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, per kelis mėnesius ši organizuota bendrininkų grupė, pasinaudodami dyzelino ir aliejaus pirkimo bei pardavimo schema galėjo išvengti apie 1,1 mln. eurų PVM ir akcizo mokesčio prievolės.
Pagrindiniu nusikalstamos veiklos organizatoriumi teisėsauga laiko anksčiau trylika kartų už įvairius finansinius teistą M.Žalimą.
FNTT teigimu, įtariamas sukčiavimo schemos organizatorius dėl panašių nusikaltimų teisėsaugai yra žinomas nuo 1994 metų. Anksčiau jis ne kartą teistas už stambaus masto sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu prekiaujant degalais, metalu, mediena, statybinėmis medžiagomis ir dėl to ne vienus metus praleidęs įkalinimo įstaigose.
„Teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, jau 2011 metais konstatavo, kad analogiškų nusikaltimų darymas yra tapęs neatsiejamu įtariamojo gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu. Šiuo metu FNTT atlieka dar tris ikiteisminius tyrimus dėl sunkių nusikaltimų valstybės finansų sistemai, susijusius su šiuo asmeniu, dar kelios bylos nagrinėjamos teismuose“, – anksčiau skelbė tarnyba.
R.Stonys yra Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) savininkas, anksčiau jis kontroliavo bendrovę „Dujotekana“, ji buvo viena didžiausių Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų importuotojų Lietuvoje.
Žurnalo TOP duomenimis, R.Stonio turto vertė 2019 metais siekė 70 mln. eurų.
