Bylą nagrinėjusi teisėja Dalia Višinskienė sakė, kad žurnalistų skundas buvo patenkintas iš dalies, tačiau nustatyta, kad šiuo metu nėra realios galimybės atkurti prašomą garso įrašą.
„Teismas nutarė pripažinti, kad kanceliarija pažeidė šių pareiškėjų teisę į informaciją, o dar tiksliau – teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją“, – žurnalistams sakė D.Višinskienė.
Jos teigimu, toks sprendimas priimtas įvertinus tai, kad žurnalistai spalio 4 dieną į kanceliariją kreipėsi laiku, laikantis įstatymais nustatytos tvarkos.
Teisėja pabrėžė, kad prašoma informacija kanceliarija disponavo iki spalio 5 dienos 23 valandos vakaro, kuomet ji buvo ištrinta.
„Žurnalistai turi teisę gauti informaciją per vieną darbo dieną ir kanceliarija, disponuodama šia informacija, turėjo galimybę per vieną darbo dieną pateikti šią informaciją, tačiau, kaip žinia, buvo priimti atsisakymai neteikti šios informacijos“, – sakė bylą D.Višinskienė.
Teismo nutartyje pažymima, jog Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti; žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas; laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Teismas konstatavo, kad Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, kodėl žurnalistams negalėjo būti pateikta informacija apie Vyriausybės veiklą.
„Šioje byloje nustačius, kad atsakovė [Vyriausybė] padarė Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, kuriuo bei jame esančia informacija apie Vyriausybės veiklą disponavo pareiškėjų prašymų pateikimo metu; byloje nepateikė įrodymų, jog pareiškėjoms negalėjo būti atskleista informacija apie Vyriausybės veiklą, <...> konstatuotina, kad atsisakymais buvo pažeista pareiškėjų teisė gauti, rinkti ir skleisti informaciją. Dėl to atsakovės [Vyriausybės] atsisakymai pripažintini nepagrįstais ir neteisėtais“, – rašoma teismo nutartyje.
Kalbėdama apie nepatenkintą prašymą atkurti sunaikintą garso įrašą ir išreikalauti jį iš Vyriausybės, D.Višinskienė teigė, kad šiuo metu realios techninės galimybės to padaryti nėra.
Kanceliarija, disponuodama šia informacija, turėjo galimybę per vieną darbo dieną pateikti šią informaciją, tačiau, kaip žinia, buvo priimti atsisakymai neteikti šios informacijos, – sakė teisėja.
„Teismai gali priimti tik tokius sprendimus, gali parašyti tokią rezoliuciją, kurią galima įvykdyti. Negalima priimti sprendimo, kurio vykdymas sukeltų kitą bylinėjimąsi ir iškeltų kitas problemas“, – tvirtino teisėja.
Vyriausiasis administracinis teismas taip pat nesutiko su žemesnės instancijos teismo pozicija, kad žurnalistams pateiktas pasitarimo protokolas užtikrino pareiškėjų teisę gauti informaciją bei skleisti teisingą informaciją.
Teismo nuomone, pareiškėjams pateikto pasitarimo protokolo turinys yra labai lakoniškas ir neinformatyvus, o jų siekis gauti informaciją apie Vyriausybės narių pastabas dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto, negali būti vertinamas kaip noras gauti perteklinę informaciją.
Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Žurnalistai į teismą kreipėsi, kai Vyriausybė atsisakė pateikti savo pasitarimo garso įrašą. Minėtame pasitarime buvo svarstoma, ar atverti viešus registrų duomenis žurnalistams, po to kai Registrų centras staiga atsisakė žurnalistams teikti duomenis. 15min žiniomis, šiame pasitarime premjeras Saulius Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę ir pats prieštaravo siūlymams dėl duomenų atvėrimo.
Žurnalistams paprašius įrašo, Vyriausybės kanceliarija atsakė, kad jis buvo sunaikintas. Taigi visuomenė negalėjo sužinoti, ką per pasitarimą kalbėjo politikai.
Pirmosios instancijos teismas žurnalistų skundą atmetė, jie pateikė skundą apeliacine tvarka.
Sprendimą apskundę žurnalistai laikėsi pozicijos, jog informacijos teikimas gali būti ribojamas tik esant konkretiems, įstatyme numatytiems pagrindams, t. y. jei kalbama apie valstybės saugumo, privataus asmens duomenų klausimus. Šių klausimų Vyriausybės pasitarime nebuvo.
Atsakydama į žurnalistų skundą Vyriausybė aiškino neturėjusi teisinio pagrindo daryti, saugoti ar teikti kitiems asmenims pasitarimų garso įrašus ir pabrėžė, kad įstatymas tuo metu įpareigojo įrašinėti tik Vyriausybės posėdžius.
Šią Vyriausybės poziciją ne kartą viešai gynė ir premjeras S.Skvernelis.
„Kalbant apie visuomenės teisę žinoti. Visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti“, – Seime atsakinėdamas į klausmus dėl sunaikinto įrašo 2018-ųjų rudenį sakė S.Skvernelis.
S.Skvernelis tvirtino, kad įrašas nebus atkuriamas, nes to nenumato teisės aktai: „Nėra pagrindo jį atkurti.“
Po kilusio ginčo su žurnalistais Vyriausybė inicijavo įstatymų pakeitimus, kur numatyta, kad Ministrų kabineto pasitarimai yra vieši.
Kanceliarija sako gerbianti teismo sprendimą dėl sunakinto garso įrašo
Vyriausybės kanceliarija nurodo gerbianti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kad nepateikusi ir sunaikinusi žurnalistų prašytą ministrų kabineto pasitarimo garso įrašą kanceliarija pažeidė žurnalistų teises.
Kanceliarija, vertindama teismo sprendimą teigė, kad „teismas nustatė, jog Vyriausybė nepažeidė pasitarimų garso įrašų darymo tvarkos“.
„Vyriausybės kanceliarija gerbia galutinį ir neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad Vyriausybės kanceliarija tvarkydama Vyriausybės pasitarimų įrašus veikė teisėtai ir nepažeidė galiojusių teisės aktų. Pagal tuo metu galiojusias tvarkas kanceliarija neturėjo pareigos daryti Vyriausybės pasitarimų garso įrašų ir jų saugoti bei naudoti kitais, nei protokolų surašymo tikslais“, – rašoma ketvirtadienio vakarą išplatintame kanceliarijos pranešime.
Vyriausybės kanceliarija pažymi, kad „nuo 2004 iki 2019 metų sausio galiojo tvarka, pagal kurią Vyriausybės pasitarimų garso įrašai nebuvo saugomi ir kaupiami. Jie buvo daromi tik protokolų surašymui ir iš katalogų panaikinami automatiškai“.
Kaip anksčiau rašė BNS, Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio 2018 metų gegužės 3 dieną patvirtintas Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas numatė, kad Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti talpinami duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve.
Tačiau atsisakydama pateikti garso įrašą žurnalistams, Vyriausybės kanceliarija tąkart rėmėsi kitu dokumentu – Vyriausybės reglamentu, pagal kurį Vyriausybės pasitarimai tik protokoluojami.
„Po kilusio nesusipratimo Vyriausybė inicijavo, o Seimas priėmė Vyriausybės įstatymo pataisas, kurios pašalino kilusį neaiškumą – nuo 2019 metų sausio 1 dienos visi LRV posėdžiai ir pasitarimai yra transliuojami viešai, daromi jų įrašai. Tokia praktika taikoma tik keliose Europos Sąjungos šalyse. Lietuva vertinama, kaip viena atviriausių valstybių“, – ketvirtadienį nurodo kanceliarija.
„Vyriausybė ir Vyriausybės kanceliarija visada siekė ir sieks teikti reikiamą informaciją visuomenei ir žurnalistams“, – teigiama pranešime.
