Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad pareiškėja 2017–2019 m. ūkinėje komercinėje veikloje naudojo požeminio vandens gręžinius, išgauto požeminio vandens apskaitą vykdė bei Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas, tačiau požeminį vandenį išgavo neturėdama leidimo, kurį išduoda Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal sudarytą išteklių naudojimo sutartį.
Išgaudama požeminį vandenį be leidimo, ligoninė pažeidė teisės aktus, todėl jai apskaičiuotas mokėtinas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą dauginant iš koeficiento 10.
Palangos reabilitacijos ligoninė pripažino, kad 2017–2019 m. požeminį vandenį išgavo be Geologijos tarnybos leidimo, tai lėmė žmogiška klaida.
Pareiškėja tokį leidimą gavo 2019 m. lapkričio 15 d.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, konstatavo, kad pareiškėja yra sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti reabilitacijos paslaugas ir išgautą vandenį naudoja reabilitacijos paslaugoms teikti ir savo ūkinėms reikmėms.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja tyčia sąmoningai siekė nuslėpti mokestį. Ji už 2017–2019 m. išgautą požeminį vandenį mokestį sumokėjo įprastu tarifu. Pareiškėjos sąžiningumą įrodo tai, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka tvarko išgauto vandens apskaitą, apskaitoje pateikti požeminio vandens duomenys sutampa su deklaracijų kiekių duomenimis, ekonominė sankcija pritaikyta pirmą kartą.
Įvertinęs bylos medžiagą, šalių argumentus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas nusprendė, kad paskirtas 61 653 eurų mokestis didesniu tarifu nėra proporcingas padarytiems pažeidimams, todėl, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose, paskelbė, kad mokesčio už be leidimo išgautą vandenį padidinimas 1,5 karto būtų pakankamas ir teisingas, leidžiantis pasiekti įstatymo nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslus.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
