Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas, apskundė opozicijai priklausantys parlamentarai.
Bylą LVAT išnagrinėjo praėjusią savaitę, buvo išklausyti skundo autoriai konservatorius Valentinas Stundys ir buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovės.
ŠMM atstovės tvirtino, jog egzaminas tautinių mažumų abiturientams turėjo būti palengvintas, kad jie nebūtų diskriminuojami. ŠMM specialisčių teigimu, tautinių mažumų abiturientai per visus dvylika mokymosi metų turėjo 818 valandų mažiau lietuvių kalbos pamokų, palyginti su lietuviškomis mokyklomis.
Tuo metu LVAT ministro įsakymą apskundusių parlamentarų poziciją išdėstę parlamentarai argumentavo, kad dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino reikalavimų tautinių mažumų mokyklų abiturientams moksleiviai atsiduria nelygiavertėse sąlygose, o nelygų mokymosi valandų skaičių kompensavo ankstesni palengvinimai – leidimas tautinių mažumų mokyklų abiturientams padaryti daugiau klaidų.
Teismui apskųstas D.Pavalkio įsakymas tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomą žodžių skaičių lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažino nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.
Teismas skundą pradėjo nagrinėti abiturientams jau pasitikrinus valstybinės kalbos žinias. Vienintelį šiuo metu privalomą lietuvių kalbos egzaminą baigusieji mokyklas laikė birželio pradžioje.
Jei po teismo sprendimo egzaminas bus suvienodintas, tai reikš diskriminaciją, tvirtina LLRA atstovė
Jei po teismo sprendimo lietuvių kalbos egzaminas bus suvienodintas, tai reikš tautinių mažumų moksleivių diskriminaciją, teigia valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė.
„Yra toks teismo sprendimas. Nors iš tikrųjų mes galvojame, kad vis dėlto nesuteikus vaikams lygių galimybių pasirengti, negali būti priimtas sprendimas dėl suvienodinto egzamino, koks tai dalykas bebūtų, čia neina kalba vien apie lietuvių kalbą. Paprasčiausiai lietuvių kalba suvienodinta, neleidus tinkamai pasiruošti vaikams iki to egzamino. Ir manome, kad jis tikrai buvo diskriminuojantis tautinių mažumų moksleivius, ir tos nedidelės išlygos, palengvinimai leido išlaikyti tą egzaminą moksleiviams“, – BNS teismo sprendimą antradienį komentavo R.Tamašunienė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutine ir neskundžiama nutartimi antradienį konstatavo, kad sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Siekdamas tinkamo konstitucinių vertybių balanso ir atsižvelgęs į tai, kad dar nėra pasibaigusi šių metų brandos egzaminų sesija bei vyksta stojimo į aukštąsias mokyklas procesas, LVAT nustatė, jog ginčyta įsakymo nuostata laikoma panaikinta nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
Anot R.Tamašunienės, jei po teismo sprendimo bus siekiama suvienodinti lietuvių kalbos egzamino reikalavimus, tai reikš diskriminaciją.
LVAT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, jos vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra ir vienas iš valstybingumo garantų.
„Tuomet egzaminas bus iš tikrųjų diskriminacinis, nes ir per vienerius metus niekaip negalės išlyginti 870 valandų skirtumo. Tas skirtumas kitąmet bus mažesnis, bet šiemet jis buvo 800 valandų. Reikia palaipsniui priaugti iki to ir tuomet suvienodinti“, – teigė LLRA atstovė.
Jos tvirtinimu, „su visa pagarba valstybinei kalbai“ valstybinė lietuvių kalba tautinėms mažumoms nėra gimtoji, o išmoktoji.
„Egzaminai iki šių metų abitūros egzaminų buvo nevienodi. Buvo valstybinės lietuvių kalbos egzaminas ir lietuvių gimtosios kalbos egzaminas. Ir gimtoji kalba visiems yra gimtoji kalba, o valstybinė, su visa pagarba valstybinei kalbai, ji vis tiek yra išmoktoji kalba. Tai nebus gimtoji kalba, kurios metu patikrinami vaiko gebėjimai samprotauti, naudoti literatūrinius kūrinius ir tai savo samprotavimams pagrįsti“, – sakė R.Tamašunienė.
Klausiama, kokių politinių veiksmų toliau gali imtis valdančiajai koalicijai priklausanti LLRA, frakcijos seniūnė svarstė, jog šiuo atveju nebus nusileidžiama: „Registruosime įstatymo pataisas ir bandysime rodyti, kalbėti kolegoms, kad taip nėra“.
Antradienio pavakare išplatintame LLRA pranešime apgailestaujama, kad „kad į politinius ginčus politikai įtraukia teismus, kurie verčiami priimti sprendimus, nesusijusius su jų tiesioginiu darbu“.
„Akivaizdu, kad nauja Švietimo įstatymo redakcija turi būti pakeista ir grįžta prie senosios jo redakcijos. Tikimės, kad būtent taip ir bus“, – teigiama LLRA pranešime.
D.Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas, apskundė opozicijai priklausantys parlamentarai.
Ministrui tinkamai nepagrindus skirtingų egzamino užduočių tautinių mažumų kalba ir lietuvių kalba besimokantiems mokiniams nustatymo, bylą nagrinėjusi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas.
LVAT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, jos vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra ir vienas iš valstybingumo garantų.
Teismui apskųstas D.Pavalkio įsakymas tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomą žodžių skaičių lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažino nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas pabrėžė, kad skirtingo reguliavimo nustatymas gali būti pripažintas objektyviai pateisinamu tik tuo atveju, jei jis turi teisėtą tikslą ir šio tikslo siekiama proporcingomis priemonėmis.
LVAT taip pat akcentavo, kad valstybė, nustatydama vienodus egzamino reikalavimus, turi sudaryti ir vienodas, lygias galimybes tokiam egzaminui pasirengti, bei atvirkščiai – tik nesant vienodų galimybių pasirengti egzaminui, gali būti nustatomos skirtingos jo užduotys.
„Todėl tą patį egzaminą laikantiems moksleiviams diferencijuojant šio egzamino užduotis, privalėjo būti įvertinta, ar organizacinių ir kitų priemonių visuma nesudarė moksleiviams vienodų galimybių pasiruošti egzaminui, ir kokiu mastu tokios galimybės skyrėsi“, – konstatavo LVAT.
Teismas skundą išnagrinėjo abiturientams jau pasitikrinus valstybinės kalbos žinias. Vienintelį šiuo metu privalomą lietuvių kalbos egzaminą baigusieji mokyklas laikė birželio pradžioje.
