Į teismo posėdį neatvykęs G.Steponavičius pasiteisino komandiruote.
Jo advokatas pateikė dokumentus, pagal kuriuos jo komandiruotė vyksta birželio 5-7 dienomis, Seimo narys išvyko į Helsinkį. Anot advokato, komandiruotė buvo suplanuota dar iki tos dienos, kai buvo paskelbta apie pirmą posėdį. Advokatas paprašė, kad bylos nagrinėjime ketvirtadienį dalyvautų tik jis.
Teisme pagarsina, kad G.Steponavičius grįš tik ketvirtadienio vakarą.
Kadangi „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pareiškė, kad siūlys nušalinti vieną iš teisėjų, teismas norėjo, kad dalyvautų visi kaltinamieji.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad posėdį reikia atidėti iki penktadienio 13 val.
Prokuroras Justas Laucius po trumpai trukusio posėdžio žurnalistams sakė negalintis atsakyti į klausimą, ar G.Steponavičiaus neatvykimas reiškia, kad kaltinamieji vilkins bylą.
„Aš ne aiškiaregis, aš negaliu atsakyti į tokius klausimus (ar tai ne požymis, jog ketinama vilkinti bylą – aut.) – neturiu jokių duomenų, jog gerbiamas G.Steponavičius neatvyko dėl priežasčių, kurios nėra svarbios“, – teigė jis.
Prokurorui priminus, kad Darbo partijos ankstesnė byla truko ilgai, J.Laucius teigė, kad kaip bus su šia byla – gyvenimas parodys.
Paklaustas, kodėl G.Steponavičiui nebuvo skirta jokia kardomoji priemonė, prokuroras aiškino, kad kardomosios priemonės skiriamos, kai yra kažkokie pagrindai, tuo metu nuspręsta, kad nėra rizikos, jog G.Steponavičius slapstysis ar bėgs.
„Pateikti dokumentai byloja apie tai, kad priežastis gali būti ir svarbi – tarnybinių Seimo nario pareigų vykdymas, kuris buvo suplanuotas iki pradedant nagrinėti šią bylą“, – teigė jis.
Seimo valdyba G.Steponavičių ir dar penkis Seimo narius birželio 5–7 dienomis išsiųsti į komandiruotę Suomijoje nutarė balandžio 11 dieną. Numatyta, kad parlamentarai Helsinkyje dalyvaus susitikimuose su Suomijos Respublikos Eduskuntos nariais, Švietimo ir kultūros ministerijos atstovais, susipažins su Suomijos švietimo bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo sistemomis, bei susitiks su Suomijos lietuvių bendruomene Helsinkyje.
Apie pirmojo posėdžio politinės korupcijos byloje datą pranešta gegužės 18 dieną. Taigi išvykdamas į komandiruotę G.Steponavičius žinojo, kad dėl jos negalės pirmame teismo posėdyje, bet komandiruotės neatšaukė.
Su G.Steponavičiumi ketvirtadienį ryte nepavyko susisiekti ir telefonu.
E.Masiulis: su G.Steponavičiumi nebendrauju
E.Masiulis, paklaustas, ar prašė G.Steponavičiaus neatvykti, sakė: „Aišku, kad neprašiau, iš kur jūs ištraukėt.“
Buvęs politikas tikino su G.Steponavičiumi nebendravęs dvejus metus.
„Nusiteikę dirbti, bet matome, kiek yra bylos dalyvių, visi vienoje valtyje sėdime ir na, tokios yra taisyklės. Jeigu kažkuris vienas paskirtu laiku į tą valtį neatsisėdo, nukeliamas yra posėdis. Noriu palinkėti, kad rytoj atidėtas posėdis iš tikrųjų įvyktų ir visi bylos dalyviai jaustų pareigą ir atvyktų“, – kalbėjo E.Masiulis.
Buvęs liberalų lyderis anksčiau yra sakęs, kad šioje istorijoje atsiskleis dar daug šokiruojančių dalykų. Paklaustas, ar atskleis kažką naujo, jis šyptelėjo: „O jums per pastarąjį mėnesį neužteko dar žinių, ką? Aš matau, kad nebespėjate jau tas žinias skelbti. Rimtai šnekant – teismas ta vieta, kur bus vykdomas teisingumas.“
R.Kurlianskis studijuoja bylą
Į teismo posėdį ankstų ketvirtadienio rytą atvykę kaltinamieji persimetė keliais žodžiais, tačiau daug nebendravo, tik prieš pat pasirodant teisėjams E.Masiulis priėjo prie R.Kurlianskio ir ėmė kalbėtis. Matėsi, kad didelio žiniasklaidos susidomėjimo sulaukę kaltinamieji jautėsi kiek nejaukiai.
R.Kurlianskis žurnalistams sakė pastaruoju metu nieko nedirbantis – tik studijuojantis bylą. Buvęs koncerno viceprezidentas pripažino, kad eiti į savo teismą jam nėra malonu.
E.Masiulis prieš posėdį teigė, kad pagaliau teisingumas bus vykdomas teisme, o ne Seimo komitetų posėdžiuose ir ne viešojoje erdvėje.
Paklaustas, kaip jis vertina Valstybės saugumo departamento (VSD) išplatintą pažymą, NSGK komiteto išvadas, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas teigė manantis, kad tai yra medžiaga, kuri parengta remiantis suklastotais dokumentais.
„Yra labai daug ten netiesos, man atrodo, kad negalima iš viso teisingumo vykdyti Seime, Seimas yra visai kita institucija, kuri visų pirma yra atsakinga už įstatymų leidybą. Tikslas tokios medžiagos paskelbimo yra noras iš anksto formuoti visuomenėje tam tikrą opiniją“, – kalbėjo E.Masiulis.
V.Gapšys kalbėjo apie tai, kad kaltinamasis aktas surašytas su klaidomis ir tikino pirmiausia norėsiantis teismo prašyti leidimo nusikopijuoti visas byloje esančias pokalbių išklotines, kad galėtų deramai gintis.
Politinės korupcijos bylą nagrinėti paskirta teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Žimkienės, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio.
Bylą sudaro 108 tomai, kaltinamasis aktas – 450 puslapių.
Svarbiausi pareikšti kaltinimai:
Suprasti akimirksniu
- Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės papirkinėdamas politikus ir prekiaudamas poveikiu, galimai siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo.
- R. Kurlianskis davė kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, eksliberalui Šarūnui Gustainiui bei buvusiam Darbo partijos pirmininkui Vytautui Gapšiui.
- R.Kurlianskis siekė koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
- Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų.
- G.Steponavičiui pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu be kyšininkavimo.
- E.Masiulis iš R.Kurlianskio ne tik priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, bet buvo papirkinėjamas ir kitais būdais.
- R.Kurlianskis 2015 m. lapkritį susitikęs su Antanu Guoga pareikalavo jo atsisakyti sprendimo Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
- V.Gapšiui kyšiai buvo perduoti už pažadą paveikti politikus, kad šie pateiktų bei balsuotų už sprendimus svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo, Pelno mokesčio įstatymų projektus, dėl 169 300 000 eurų vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
- V.Gapšiui kyšiai perduoti už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
- Kyšiai perduoti ir už pažadą paveikti žemės ūkio ministrę duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų g. esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.
- Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įvykių chronologija:
- 2016 m. gegužės 12 d. STT agentai sulaikė tuometinį Liberalų sąjūdžio lyderį E.Masiulį, jo namuose rasti 106 tūkst. eurų, gauti iš „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio.
- Politikas šiuos pinigus vadina paskola, teisėsauga – kyšiu. E.Masiuliui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo.
- Iškart po E.Masiulio sulaikymo, į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą 20 dienų buvo uždarytas R.Kurlianskis. Verslininkas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
- 2016 m. rugpjūčio 8 d. įtarimai stambaus masto kyšininkavimu pareikšti buvusiam Darbo partijos nariui V.Gapšiui. Jis įtariamas priėmęs 27 tūkst. eurų kyšį.
- 2017 m. vasario 28 d. įtarimai pareikšti ir „MG Baltic“. Koncernas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
- 2017 m. balandžio 28 d. teisėsauga pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu vienam iš Liberalų sąjūdžio lyderių G.Steponavičiui.
- Kitam buvusiam liberalui Š.Gustainiui teisėsauga 2017 m. gegužės 31 d. pareiškė įtarimus kyšininkavimu. Jis įtariamas priėmęs iš R.Kurlianskio 9 tūkst. eurų kyšį kaip paramą viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“. Jis įtariamas už šią paramą registravęs „MG Baltic“ palankias Vartojimo kredito įstatymo pataisas.
- 2017 m. rugsėjo 22 d. teisėsauga pranešė apie du paskutinius įtariamuosius – Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Partijoms įtarimai pareikšti dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.
Kaltinamiesiems gresia iki 8 metų kalėjimo, partijoms – likvidavimas
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Bylos perdavimas teismui truko 17 mėnesių.
Ikiteisminiame tyrime apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Pasak Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos, maksimali gresianti bausmė kaltinamiesiems – iki aštuonerių metų laisvės atėmimo, tuo metu partijoms gresia likvidavimas, veiklos apribojimas arba bauda iki 1,9 mln. eurų.
