Atsakovais šioje neviešai nagrinėtoje byloje yra patraukti prezidentas, Teisėjų taryba ir Seimas.
V.Bavėjanas iš pareigų buvo atleistas pernai rudenį, po to, kai didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl galimos teisėjų, advokatų ir kitų asmenų korupcijos jam buvo pareikšti įtarimai. Dėl teisėjo vardo pažeminimo jį atleido prezidentas Gitanas Nausėda, Seimui pritarus šiam prezidento dekretui.
Pats buvęs apeliacinio teismo teisėjas siekia, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti, iš to sekęs prezidento dekretas ir parlamento nutarimas būtų pripažinti neteisėtais ir laikosi pozicijos, kad iš pareigų jis galėjo būti atleistas tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
Bylos atsakovai su tokiu V.Bavėjano ieškiniu nesutinka.
Generalinė prokuratūra lapkričio pradžioje teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje V.Bavėjanui pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Buvęs Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas kaltinamas 2015–2016 metais susitikinėjęs ir kitaip bendravęs su savo vaikystės draugu, savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys“ dirbusiu Valiu Venslovu, jis tuo metu buvo teisiamas Kauno apygardos teisme dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kitų nusikaltimų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdyto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V.Venslovas ir V.Bavėjanas galėjo ne kartą tartis, planuoti ir derinti, kaip galėtų pasiūlyti, pažadėti, susitarti duoti ir vėliau duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų V.Venslovo bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį dėl švelnesnės bausmės skyrimo.
Nors šio tikslo bendrininkams pasiekti ir nepavyko, nes Kauno teismas V.Venslovą nuteisė lygtine trejų metų laisvės atėmimo bausme ir skyrė beveik 38 tūkst. eurų baudą, ši byla buvo perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. STT teigimu, abu kaltinamieji tuomet siekė, kad byla būtų skirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V.Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti.
Vilniaus apygardos teismas anksčiau šį mėnesį baigė nagrinėti savo atleidimą taip pat apskundusio buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko ieškinį ir pripažino, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti buvo neteisėtas bei kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl prezidento dekreto ir Seimo nutarimo konstitucingumo.
Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų, tarp jų – aštuoniems teisėjams ir penkiems advokatams. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.
