D.Gineikaitė išteisinta dėl epizodo, kuriame ji kaltinta savo tuometiniam patarėjui Gintarui Jonui Furmanavičiui nurodžiusi padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog toks situacijos vertinimas nesiremia faktinėmis bylos aplinkybėmis ir palaikė D.Gineikaitės byloje keltą versiją, kad G.J.Furmanavičiui ji skambino kaip senam pažįstamam, ieškodama pagalbos.
„D.G., atlikdama kaltinime nurodytus veiksmus, nesinaudojo jokiais įgaliojimais, kuriuos jai suteikė teisės aktai kaip Nacionalinės žemės tarnybos direktorei. Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad po įvykio nuteistoji D.G. buvo stresinėje būsenoje, siekė išsiaiškinti, kokiu būdu ir tvarka ji galėtų nuginčyti alkotesterio parodymus, išvengti žiniasklaidos dėmesio“, – teigiama teismo nutartyje.
Pasak Kauno apygardos teismo, pokalbių stenogramos patvirtina, kad D.Gineikaitė G.J.Furmanavičiui skambino kaip pažįstamam ir nedavė nurodymų piktnaudžiauti tarnyba.
„Galima daryti prielaidas, kad D.G. prašė G.J.F. pasinaudojant jo pažintimis, įtakoti kitus asmenis priimti neteisėtus sprendimus, bet tokie vertinimai išeitų už apeliacinio proceso, pateiktų apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų“, – teigia teismas.
Teismas jai skyrė 13,2 tūkst. eurų baudą. Pirmosios instancijos teismas ją buvo nubaudęs 20,7 tūkst. eurų bauda.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors etikos požiūriu D.Gineikaitės veiksmai gali būti vertinami neigiamai, tai nebuvo piktnaudžiavimas jai suteiktais įgaliojimais.
Taip pat iš kaltinimo jai pašalinta aplinkybė, kad ji sukurstė buvusį Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną.
„Pokalbio turinys paneigia nuteistojo G.Abeciūno parodymus bei apeliacinio skundo argumentus, kad bandymas nuslėpti girtumą buvo išsakytas D.Gineikaitės iniciatyva ir jis jai tik pritarė (esą „su viskuo sutiko, kad ji būtų rami“), tačiau nesiėmė jokių veiksmų tai iniciatyvai įgyvendinti. Iš pokalbio turinio matyti, jog būtent G.Abeciūnas pirmas iškelia mintį, kad reikėtų su kažkuo „sutarti ir pasiderinti“, kad D.Gineikaitei „reiktų pasidaryti kraują“, „kad priduoti kraują reiktų, kad būtų bent ta pati grupė, tas pats visas kitas ir mhm...“, rašoma Kauno apygardos teismo nutarime.
Todėl, pasak teismo, šitos G.Abeciūno pasakytos frazės negali būti suprantamos ir aiškinamos kitaip, nei teiginiai, jog reikia suklastoti kraujo mėginius, tai yra vietoj neblaivios D.Gineikaitės kraujo jos vardu priduodant kito blaivaus asmens su panašiais kraujo rodikliais, kraują.
„Taip pat pokalbio metu kalbama apie tai, kad D.Gineikaitės kraujo grupė yra antra minus ir kad ji nepažįsta nieko „kas turi minus antrą“. Šie pasvarstymai akivaizdžiai patvirtina, kad asmenys svarsto galimybę kitam asmeniui priduoti kraują už D.Ginekaitę“, – pridūrė teismas.
Panaikinus šiuos du epizodus, sumažinta ir D.Gineikaitei paskirta bauda.
Kitų nuteistųjų skundai buvo atmesti.
G.Abeciūnas Kauno apylinkės teismo šioje byloje buvo nubaustas 13,1 tūkst. eurų bauda, ligoninės direktoriaus pavaduotojas Kastytis Grigonis – 11,2 tūkst. eurų bauda. Jiems taip pat uždrausta vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms dvejus metus.
Pokalbio turinys paneigia nuteistojo G.Abeciūno parodymus bei apeliacinio skundo argumentus, kad bandymas nuslėpti girtumą buvo išsakytas D.Gineikaitės iniciatyva.
Gydytojas Artūras Šulnius nubaustas 6,4 tūkst. eurų, o slaugytoja Salomėja Skersienė – 3,7 tūkst. eurų bauda.
Avarija – dar 2015 metais
D.Gineikaitė 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu.
G.Abeciūnas ir jo pavaduotojas K.Grigonis nuteisti dėl piktnaudžiavimo, kai buvo suklastotas D.Gineikaitės kraujo mėginys, kad nebūtų nustatytas neblaivumas.
D.Gineikaitę priėmė Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus laikinasis vedėjas A.Šulnius, tą savaitgalį budėjęs kaip gydytojas, jis nurodė slaugytojai S.Skersienei paimti antrą D.Gineikaitės kraujo mėginį kitą dieną, o ši juos sukeitė.
A.Šulnius teisme prisipažino paprašęs seselės paimti antrą kraujo mėginį, o ši sako pati nusprendusi juos sukeisti. Kiti kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta visiškai.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Skirtas bausmes skundė visi kaltinamieji.
Jie teigė, jog buvo skirtos neadekvačios bausmės, nebuvo patenkinti vykusiu teismo procesu.
Tuometinė NŽT direktorei po avarijos buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją pripažino kalta, skyrė baudą ir keleriems metams atėmė teisę vairuoti.
