Teismas pripažino, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) 2017 metų spalį skirta sankcija liberalams buvo per giežta, ir į biudžetą turėjo būti grąžinta ne visa pusmečio dotacija, kaip nusprendė komisija, o jos dalis – 197 tūkst. 440 eurų.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).
VRK vadovė Laura Matjošaitytė sakė dar negalinti pasakyti, ar komisija skųs teismo sprendimą.
„Susipažįstame su priimtu sprendimu, vertiname motyvus ir spręsime, ar skųsti LVAT, ar sutikti su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu“, – BNS sakė komisijos vadovė.
Pasak jos, komisija šiuo metu neturėtų lėšų grąžinti dalį liberalų nesumokėtos dotacijos, tad reikėtų kreiptis į Finansų ministeriją.
„Be abejo, tie pinigai, kurie nebuvo skirti 2017 metais, yra grąžinti į biudžetą, ir VRK jų neturi. Jei kalbėtume apie teismo sprendimo įgyvendinimą, VRK turėtų kreiptis į Finansų ministeriją“, – teigė komisijos vadovė.
Liberalų sąjūdis teismo prašė panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo neteisėta nepinigine auka pripažinus per 45 tūkst. eurų vertės surengtus mokymus partijos nariams ji prarado beveik 395 tūkst. eurų dotaciją.
Liberalai skunde teismui ginčijo, kad sankcijos dydis yra nemotyvuotas ir neproporcingas padarytam pažeidimui – Taikomosios politikos instituto mokymų rengimo išlaidos sudarė 45 tūkst. eurų, tuo metu prarasta dotacija aštuonis kartus viršijo šią sumą.
Liberalų sąjūdis taip pat teigė, kad iš tuometinio teisinio reguliavimo nebuvo aišku, jog partijos nariams surengti mokymai gali būti pripažinti kampanijos finansavimu iš neleistino šaltinio.
VRK nurodė, kad sprendimą liberalų pažeidimą pripažinti šiurkščiu patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o komisijos nustatytos aplinkybės „liudija grubų ir akivaizdžiai neteisėtą partijos elgesį gaunant neteisėtas aukas iš juridinio asmens“.
Pasak VRK, įstatymas aiškiai nurodo, kad juridinių asmenų finansavimas yra draudžiamas, o „neatlygintinis mokymų ir su mokymais susijusių paslaugų gavimas iš juridinių asmenų, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, gali reikšti, kad juridiniai asmenys remia partiją nepinigine auka, o politinė partija tokią neteisėtą auką priima“.
Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad teismas turi teisę nuspręsti dėl sankcijos dydžio, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.
„Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, iš esmės jo neneigė, pažeidimo mastas nebuvo didelis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti VRK sprendimu dėl dotacijos pareiškėjui skirtą sankciją iki 197 tūkst. 440 eurų“, – rašoma nutartyje.
Liberalai anksčiau teisme ginčijo patį VRK sprendimą, kuriuo partija pripažinta padariusi šiurkštų kampanijos finansavimo pažeidimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jį pripažino pagrįstu.
VRK 2017 metais pripažino, kad 2016 metų liberalų Seimo rinkimų kampanija neteisėtai finansuota per Taikomosios politikos instituto surengtus mokymus partijos nariams. VRK konstatavo, kad per 45 tūkst. eurų kainavę mokymai yra neteisėta nepiniginė auka.
VRK minėtą pažeidimą pripažino remdamasi prokurorų medžiaga. Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą dėl galimos koncerno „MG Baltic“ korupcijos, joje teisiamas buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, buvęs vienas iš partijos lyderių Gintaras Steponavičius, buvęs jos narys Šarūnas Gustainis ir pati partija.
