Kitą mėnesį, spalio 4-ąją, teismas rinksis nagrinėti kitą teismui šiemet liepą perduotą Sausio 13-osios bylos dalį. Joje kaltinimai pateikti dviem asmenims – buvusiam sovietų karininkui Vladimirui Kotliarovui ir Sergejui Kostecui.
Buvęs sovietų karininkas iš Sankt Peterburgo V.Kotliarovas Milano Malpensos oro uoste buvo sulaikytas 2014 metų gegužės 13 dieną, kai vyko į Italiją švęsti 50 metų jubiliejaus. Įtariamajam skyrus lengvesnę kardomąją priemonę – namų areštą, šis dingo.
Tada į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją dėl Italijos sprendimo nutraukti Sausio 13-osios įtariamojo ekstradicijos bylą buvo pakviestas anuometinis Italijos ambasadorius Lietuvoje Stefano Maria Taliani De Marchio.
Anot Lietuvos prokurorų, buvęs 76-osios Pskovo oro divizijos desantininkas įtariamas nusikalstamomis veikomis prie Spaudos rūmų ir Televizijos bokšto Vilniuje.
V.Kotliarovui ir S.Kostecui už akių pateikti kaltinimai dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis ir karo nusikaltimų.
Didžiausia Sausio 13-osios bylos dalis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama jau daugiau nei pusantrų metų. Šioje byloje kaltinimai pateikti per 60 asmenų.
S.Kotliarovo ir S.Kosteco byla paskirta nagrinėti kitai teisėjų kolegijai. Pranešėjas šioje byloje teisėjas yra Alenas Piesliakas.
„Dabar negalėčiau pasakyti, viskas pirmame posėdyje išsispręs. Aš manau, kad bet kuriuo atveju šis klausimas iškils“, – BNS sakė teisėjas A.Piesliakas, paklaustas, ar nesvarstoma galimybė sujungti abiejų teismui perduotų Sausio 13-osios bylų. Dabar perduotoje byloje nagrinėjami tie patys nusikaltimai, kaip ir didžiojoje Sausio 13-osios byloje.
Teisėjas sakė, kad į Rusiją abiem kaltinamiesiems buvo siųsti šaukimai į posėdį ir per Teisingumo ministeriją, ir tiesiogiai paties teismo registruotu paštu. Teisėjas sakė, kad teismo tiesiogiai siųstas šaukimas pasiekė vieną kaltinamąjį, tačiau negalįs nurodyti, kurį iš jų.
Į pirmąjį posėdį nebus kviečiami nei liudytojai, nei nukentėjusieji. Patys kaltinamieji kol kas nebandė susisiekti su teismu, nesidomėjo byla.
S.Kotliarovo ir S.Kosteco atžvilgiu tyrimas nuo didžiausios apimties Sausio 13-osios bylos atskirtas 2014 metais. Šioje atskirtoje byloje iš viso buvo devyni įtariamieji. Likusių septynių asmenų veikla tirta dar kartą atskirtame tyrime, tačiau jis sustabdytas, išnaudojus visas galimybes tiksliai nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis.
Teisėsauga pabrėžia, kad gavus naujų duomenų tyrimas gali būti bet kada atnaujintas.
Sausio 13-osios byla dėl įvykių 1991 metų sausį, kai agresija ir jėga siekta Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį, yra viena reikšmingiausią ir didžiausia Lietuvos teisėsaugos istorijoje. Bylą sudaro daugiau kaip 700 tomų. Joje yra daugiau nei 800 nukentėjusiųjų. Praėjus 26 metams, gyvi tebėra apie 650 nukentėjusiųjų, 400 iš jų nukentėjo prie televizijos bokšto. Pusė jų – maždaug 250 – apklausti, mirusiųjų parodymai paskelbti teismo posėdyje.
Teisiami daugiau nei 60 kaltinamųjų, posėdžiuose dalyvauja tik du, kiti teisiami už akių. Užsienyje gyvenantiems kaltinamiesiems per Teisingumo ministeriją išsiųsti šaukimai. Teismas pažadėjo sustabdyti jiems išduoto Europos arešto galiojimą, jeigu kaltinamieji praneš, kad ketina atvykti į bylos nagrinėjimą Vilniuje.
Kaltinamaisiais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pripažinti Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, tuo metu ėjusieji vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
Kaltinimai Sausio 13-osios byloje pateikti buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui, buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui ir kitiems kaltinamiesiems.
1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių. Šimtai žmonių buvo sužeisti.
