Teismas iš dalies tenkino vadovo skundą, kuriuo jis ginčijo Valstybinės darbo inspekcijos paskirtą nuobaudą.
Ligoninės vadovas 900 eurų nuobaudą gavo už darbo teisės ir darbų saugos pažeidimus. Darbo inspekcija buvo nustačiusi, kad buvo pažeisti vienos darbuotojos interesai.
Anot inspekcijos, Respublikinės Klaipėdos ligoninės slaugytoja institucijai pasiskundė į patikrą dėl COVID-19 kaskart turėjusi atvykti poilsio laiku, savaitgaliais ar atostogų metu. Moteris pareikalavo, jog ligoninė už sugaištą laiką apmokėtų.
Anot Darbo inspekcijos, slaugytoja bent šešis kartus atlikti tyrimo turėjo atvykti poilsio dienomis.
Inspekcija vadovą buvo nubaudusi ir už tai, kad jis neįvykdė kitų nurodymų – ligoninės skyriuose, iš kurių gauti medikų nusiskundimai, neatliko psichosocialinio vertinimo, kad būtų išsiaiškinta tvyranti darbo atmosfera ir imtasi priemonių.
Anot inspekcijos, darbuotojai nuolatos skundėsi dėl tiesioginių vadovų taikomo psichologinio smurto jų atžvilgiu. Buvo gauti keli skundai, o ligoninė įpareigota atlikti vertinimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas ligoninės vadovo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Darbo inspekcijos skirtą nuobaudos dalį dėl pažeistų darbuotojos interesų.
Anot teismo, iš byloje esančių duomenų matyti, jog darbuotoja nesikreipė į įstaigos vadovybę dėl vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką, taip pat neteikė prašymų dėl netinkamo laiko COVID-19 ligos mėginiui paėmimo pakeitimo kitu laiku.
„Be kita ko, I. G. galėjo COVID-19 testą atlikti mobiliajame punkte arba kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje jai priimtinu laiku. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tokia galimybė I. G. buvo žinoma ir ji tokia galimybe buvo pasinaudojusi“, – rašoma teismo nutarime.
Taip pat, anot teismo, byloje nėra duomenų, kad moteris būtų teikusi prašymus ligoninės administracijai dėl netinkamo jai paskirto laiko PGR testui, dėl netinkamos testavimo vietos, ir jai būtų atsakyta.
Už šį nusižengimą D. Steponkui Darbo inspekcija buvo paskyrusi 240 eurų baudą. Ją teismas panaikino.
Kitą skundo dalį teismas atmetė.
Teismas akcentavo, kad Darbo inspekcijos surašytas protokolas dėl psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo yra aiškus ir pagrįstas, jame nurodyta, jog įsakymo nevykdymas vadovui užtraukia administracinę atsakomybę.
„Esant tam tikriems neaiškumams, D.Steponkus turėjo teisę kreiptis į instituciją dėl reikalavimo turinio išaiškinimo, tačiau to nepadarė“, – rašoma nutarime.
Pažymima, jog reikalavimas pašalinti pažeidimus nebuvo užginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, vadinasi, buvo teisėtas ir pagrįstas.
Ligoninės advokatas nurodė, kad pernai profesinės rizikos vertinimui įstaigai nebepakako lėšų, tačiau teismas pažymėjo, kad vadovas į instituciją dėl termino pratęsimo nesikreipė, o tai galėjo padaryti, nurodydamas objektyvias priežastis.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
