„Konfliktas yra užsitęsęs, gilus, kolektyvo dalis ir pašaliniai asmenys yra įsitraukę į konfliktą. Ieškovas darbo santykių su juo nutraukimą vertina kaip susidorojimą, siekį juo atsikratyti, todėl esant tokioms aplinkybėms V.Belovui eiti pareigas būtų neįmanoma dėl apie jį sudarytos neigiamos nuomonės“, – pranešime cituojama bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė.
Pasak teisėjos, ieškovo teisės gintinos ne jį grąžinant į darbą, bet alternatyviu pažeistų teisių gynimo būdu – išmokant kompensaciją. Buvusi darbovietė ieškovui turės sumokėti daugiau nei 7 tūkst. eurų už priverstines pravaikštas ir daugiau nei 6,9 tūkst. eurų kompensaciją.
Savivaldybė teismui buvo pateikusi atleidimo argumentą – 2016 metų balandžio pabaigoje priimtą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą dėl to, kad V.Belovas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymo nuostatas.
Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad po VTEK sprendimo priėmimo savivaldybė netaikė jam atsakomybės, o į minėtą sprendimą neatsižvelgė atleisdama V.Belovą pirmus du kartus 2017 metais. Teismo vertinimu, tai parodo, kad šios aplinkybės savivaldybei nebuvo reikšmingos.
Dar viena savivaldybės nurodyta direktoriaus atšaukimo iš pareigų priežastis – 2017 metų rugpjūčio VTEK sprendimas, tačiau jis nėra įsiteisėjęs, nes V.Belovas pateikė apeliacinį skundą.
Mokyklos direktorius V.Belovas iš pareigų atleistas tris kartus. Pirmą kartą – 2017 metų kovą, tačiau 2017 metų rugpjūtį teismo sprendimu grąžintas į darbą. Direktoriaus pareigas jis ėjo 15 darbo dienų. Antrą kartą V.Belovas iš pareigų atšauktas tų pačių metų rugsėjį. Teismo sprendimu 2018 metų kovą jis vėl grąžintas į pareigas, tačiau sprendimas 12 dienų nebuvo vykdomas. Jį įvykdžius, savivaldybės mero potvarkiu V.Belovas trečią kartą atleistas iš pareigų.
Šiaulių apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
