Vilniaus apygardos teismas (VAT) ketvirtadienį atmetė S.Jakeliūno apeliacinį skundą ir paliko galioti jam nepalankią pernai balandį priimtą Vilniaus apylinkės teismo nutartį.
Išanalizavęs teiginių paskleidimo aplinkybes, kontekstą, turinį lingvistiniu, gramatiniu, sisteminiu aspektais, taip pat vėlesnę S.Jakeliūno viešą reakciją į tokius teiginius teismas nusprendė, kad jie yra bendro pobūdžio, o ne skirti konkrečiam asmeniui.
„(...) be papildomų paaiškinimų, teiginių, interpretacijų nė vienas pašalinis asmuo negalėtų informacijos priskirti būtent ieškovui, o priešingai, teiginiai vertintini kaip bendro pobūdžio, apibūdinantys apskritai požiūrį į visą parlamentinį tyrimą ir jame dalyvaujančius (į jį įsitraukusius) asmenis, o ne konkrečiai ieškovą Stasį Jakeliūną“, – rašoma VAT nutartyje.
V.Vasiliausko teigimu, jam svarbu, kad po kelerių bylinėjimosi metų byloje pagaliau paskelbta įsiteisėjusi nutartis, kad jis nepadarė nieko neteisėto.
„Byla pagaliau baigėsi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo man priskirti ieškovo (S.Jakeliūno – BNS) teiginiai buvo pripažinti kaip nepažeidžiantys ieškovo garbės ir orumo dėl to, kad aš tokių teiginių paprasčiausiai nesakiau, o jie buvo tiesiog pačio ieškovo gražiai, selektyviai sudėlioti“, – BNS penktadienį sakė V.Vasiliauskas.
S.Jakeliūnas BNS teigė, kad Lietuvos teismai buvo šališki, todėl šį teismo sprendimą jis planuoja skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), o jei jo sprendimas netenkintų – Europos Žmogaus Teisių Teismui.
„Naujausia nutartis vis dėlto rodo, kad didžia dalimi Lietuvos teismai yra šališki. Aišku, kad vakarykštį sprendimą skųsiu Aukščiausiajam Teismui, o esant neigiamam rezultatui teks kreiptis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą“, – BNS sakė S.Jakeliūnas.
Konfliktas kilo, kai tuometinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas S.Jakeliūnas 2018 metų kovą vadovavo 2009–2010 metų ekonominės krizės aplinkybių tyrimui ir kreipėsi į Lietuvos banką dėl informacijos.
Anot S.Jakeliūno, tuometinis LB vadovas V.Vasiliauskas banko darbuotojams išsakė išankstinę skeptišką nuomonę apie tyrimą, vėliau jį lygino su „marodieriavimu“, „santykiais su lavonais“, o parlamentinio tyrimo vadovus vadino „atskirais visuomenės atstovais, kurie, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjais“, „plokščios žemės teorijos šalininkais“.
Pasak S.Jakeliūno, šie teiginiai buvo skirti būtent jam.
Seimo BFK atlikto tyrimo išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, be to, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis.
Išvadose, be kita ko, buvo siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti valstybinį komercinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais.
V.Vasiliauskas LB valdybos pirmininku dirbo nuo 2011 iki 2021 metų balandžio. Dabar jis yra premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas.
S.Jakeliūnas į Seimą pateko 2016 metais, pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, tačiau kadencijos nebaigė, nes 2019 metais buvo išrinktas į Europos Parlamentą.
Aukšto rango pareigūnai kelerius metus bylinėjosi teismuose, kol šių metų birželį LAT grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Iki tol pirmosios instancijos teismas S.Jakeliūno ieškinį buvo atmetęs, o apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos pripažinęs, kad buvęs centrinio banko vadovas teiginiais apie S.Jakeliūną pažemino jo garbę ir orumą.
