Skandalas dėl priekabiavimo LGKT kilo pernai birželį, tuomet M.Kluonis pareiškė, kad prie jo darbe priekabiavo T.V.Raskevičius.
Po tarnybinio patikrinimo pripažinta, kad T.V.Raskevičius pasielgė netinkamai, kai pareikalavo, jog M.Kluonis tiesiogiai jį informuotų apie nebuvimą darbe. Kai M.Kluonis atsisakė tą padaryti, tada T.V.Raskevičius pareiškė: „Jei padarysi, rankos nenukris“. Būtent ši frazė pripažinta kaip netinkama.
Nepraėjus nei dviem savaitėms po šio skandalo paviešinimo žiniasklaidoje, M.Kluonis informuotas, kad jo pareigybė naikinama, o jokių kitų laisvų vietų tarnyboje nėra. Tad po mėnesio patarėjui išmokėta išeitinė išmoka ir su juo atsisveikinta.
LGKT Vilniaus apygardos administraciniame teisme aiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl lėšų stygiaus, esą patarėjo funkcijos persidengė su skyriaus vedėjo, o pats T.V.Raskevičius ir kiti kolegos puikiai gali susitvarkyti su darbu.
Tą patį kartojo ir su 15min bendravusi A.Skardžiuvienė, kuri tvirtino, kad su teismų sprendimais nesutinka ir juos žada skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Neišleido į kongresą
Pats M.Kluonis feisbuke dėsto, kad problemos darbe prasidėjo, kai T.V.Raskevičius jo neišleido į Europos socialistų partijos kongresą.
„Man su tokiu elgesiu nesutinkant prasidėjo mobingas ir persekiojimas. Prasidėjo nepagrįstos priekabės, skyriaus vedėjas pradėjo rašinėti melagingus ir šmeižikiškus tarnybinius pranešimus mano atžvilgiu, pradėti nepagrįsti ir niekuo pasibaigę tarnybiniai patikrinimai, neleidimas vykti į komandiruotes, reikalavimai išeiti iš darbo ir panašiai“, – rašė M.Kluonis.
Jis teisme bandė įrodyti, kad į kongresą buvo neišleistas dėl politinių pažiūrų. Tokią savo poziciją M.Kluonis argumentavo tuo, kad su T.V.Raskevičiumi priklauso konkuruojančioms politinėms partijoms.
Bylą nagrinėjusi teisėja Jolita Rasiukevičienė tokį M.Kluonio pareiškimą apie diskriminaciją dėl politinių pažiūrų atmetė kaip nepagrįstą, tačiau konstatavo, kad lygiateisiškumo principas buvo pažeistas.
Jokių įtikinamų motyvų, kodėl darbuotojui nebuvo suteiktos poros dienų neapmokamos atostogos, teismui LGKT nepateikė. Teisėja atkreipė dėmesį į tai, kad M.Kluonis – vienintelis atostogauti neišleistas darbuotojas.
Su 15min bendravęs T.V.Raskevičius tvirtino, kad teismas neatsižvelgė į vieną esminę aplinkybę – M.Kluonis per ketvirtį atostogavo 22 dienas, o tai gerokai daugiau nei likę darbuotojai, kurie ilsėjosi vos keletą dienų.
Būtent todėl bus prašoma iš naujo peržiūrėti sprendimą, kuriuo už nesuteiktas atostogas M.Kluoniui priteista 1000 eurų atlyginti neturtinę žalą, taip pat priteista 169 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atleistas netikėtai
Po šio incidento, M.Kluonio teigimu, prasidėjo persekiojimas. Jo atžvilgiu pradėti du tarnybiniai patikrinimai, tačiau jokių pažeidimų rasta nebuvo.
Savo ruožtu, M.Kluonis apskundė T.V.Raskevičių dėl priekabiavimo ir triumfavo, nes viršininko pasakyta frazė pripažinta netinkama.
Situaciją praėjusių metų birželį paviešinęs M.Kluonis tvirtina netrukus sulaukęs raginimo išeiti iš darbo.
„Man buvo pasakyta, kad dėl to, jog išdrįsau bendrauti su žiniasklaida man tarnyboje nebebus ateities, aš privalau išeiti iš darbo be jokių sąlygų, kad mano darbo sąlygos tik blogės ir dar reketininko tonu pasiūlyta pagailėti savo sveikatos. 2019 m. birželio 17 d. pirmą valandą nakties parašiau lygių galimybių kontrolierei, kad nesutinku išeiti iš darbo. Tą pačią dieną 9 val. ryto gavau pranešimą, kad mano pareigybė per naktį panaikinta, nes nepasiteisino“, – dėstė M.Kluonis.
Nors LGKT teismui aiškino, kad pareigybė panaikinta dėl besidubliuojančių funkcijų ir lėšų stygiaus, pateikti dokumentai pasakoja kiek kitokią istoriją.
Iki pat sprendimo panaikinti patarėjo pareigybę, tarnyba net neanalizavo poreikio optimizacijai.
Atvirkščiai – buvo keliami darbo užmokesčiai, planuota plėtra ir naujų pareigybių steigimas.
„Visa faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjo pareigybės panaikinimas yra susijęs ne su realiu pareigybės nereikalingumu, funkcijų dubliavimusi ar darbo užmokesčio trūkumu, o su siekiu atleisti pareiškėją, neatsižvelgiant į jo argumentus, esant konfliktui su skyriaus vedėju“, – konstatavo teismas.
Teisėja įpareigojo tarnybą M.Kluonį grąžinti į darbą, sumokėti už priverstines pravaikštas nuo praėjusių metų liepos 17 dienos ir priteisė 1300 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Informavo Seimo pirmininką
Apie savo pergales teismuose M.Kluonis tvirtina informavęs Seimo pirmininką, kuris 5 metų kadencijai skiria kontrolierių.
Kaip jis dėsto feisbuke, jam palankūs teismo sprendimai atskleidžia esmines problemas tarnyboje.
„Valstybės institucijų pavertimą įstaigos vadovų asmeniniais dvarais, kuriuose vidaus administravimas vykdomas ne pagal viešojo administravimo įstatymą, bet pagal vadovo užgaidas. Būtent taip yra atsitikę Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, virtusioje asmeniniu „Agnetos dvareliu“, kur vyrauja baimės ir pataikavimo atmosfera, favoritizmas ir nesiskaitymas su įstatymais“, – dėsto jis.
Anot jo, LGKT neva išplitęs mobingas: neįtikę ir nepataikaujantys darbuotojai yra persekiojami bei fiktyviai atleidžiami iš darbo, o taisyklių pažeidėjams netaikomos jokios sankcijos ir jų darbas vertinamas labai gerai.
Dar viena problema, anot M.Kluonio, asmeninės vadovų atsakomybės nebuvimas dėl neteisėtų sprendimų.
„Net neabejoju, kad lygių galimybių kontrolierė ir toliau, užuot atsistatydinusi, švaistys tarnybos lėšas beprasmiam teismo sprendimų skundimui, kadangi tikimybė, kad kitas kontrolierius pareikalaus iš jos atlyginti žalą yra labai menka. Todėl nebijoma nepaisyti įstatymų ir palikinėti dovanėles savo įpėdiniams“, – rašo jis.
Sprendimą skųs
A.Skardžiuvienė kalbėdama su 15min sakė, kad teismo sprendimas, jos vertinimu, nepagrįstas.
Anot jos, metų viduryje buvo peržiūrėtas tarnybos biudžetas ir struktūra, būtent tada, esą dėl lėšų stygiaus, nuspręsta naikinti patarėjo pareigybę.
„Finansavimas yra nepakankamas, aš pati į tarnybą negaliu grįžti dirbti pilnu etatu, šiandien dirbu puse etato. Negaliu įvertinti darbuotojų labai gerai vien dėl to, nes nėra iš ko pakelti jiems atlyginimo. Teko peržiūrėti visą struktūrą ir dubliavosi funkcijos. Patarėjo pareigybė įsteigta visiškai nauja ir šita pareigybė nepasitvirtino“, – aiškino A.Skardžiuvienė.
Tiesa, šiuos argumentus tarnyba dėstė ir teismui, tačiau susipažinusi su dokumentais teisėja konstatavo, kad jokia analizė prieš naikinant M.Kluonio pareigas, nebuvo padaryta.
A.Skardžiuvienės teigimu, sieti atleidimo su vidiniais konfliktais nederėtų. Ji paaiškino, kad M.Kluonio atžvilgiu buvo atlikti du tarnybiniai tyrimai ir abu kartus jokių pažeidimų patarėjo darbe nerasta.
„Jeigu būtų siekiama sąmoningai atleisti būtent šį žmogų, jūs turbūt suprantate, kad patikrinimai nebūtų pasibaigę jo naudai. Yra visiškai nelogiška atlikti tarnyboje tyrimus, pripažinti, kad pažeidimo nebuvo ir su tuo sieti atleidimą“, – paaiškino ji.
Perklausus, ar kontrolierė nori pasakyti, kad LGKT tarnybiniai patikrinimai gali būti atliekami subjektyviai, A.Skardžiuvienė dar kartą paaiškino, kad nelogiška sieti atleidimo su konfliktais, nes patikrinimų išvados palankios M.Kluoniui.
„Loginė seka būtų, jei tyrimai būtų nepalankūs M.Kluoniui ir tada būtų panaikinta jo pareigybė“, – paaiškino ji.
T.V.Raskevičius: „Liūdna ir apmaudu“
T.V.Raskevičius atmetė M.Kluonio kaltinimus ir tikino, kad dėl susidariusios situacijos jam liūdna ir apmaudu.
„Skaudžiausia, kad žmonės, kurie veikia žmogaus teisių lauke, kuriems šios temos svarbios, tiek man, tiek Mindaugui, tiek visam tarnybos kolektyvui, aiškinamės santykius tarpusavyje užuot nukreipę energiją į tuos dalykus, kuriuos išties reikia visuomenėje pakeisti“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad jo elgesys niekada nebuvo įvardintas kaip priekabiavimas ar mobingas, o M.Kluoniui pasakyta frazė tiesiog įvertinta kaip netinkama.
„Poziciją dėl netinkamo išsireiškimo visiškai priimu, darbuotojų kolektyve taikėme atitinkamas prevencines priemones, – kalbėjo T.V.Raskevičius. – Iš dabartinio įrašo, kai Mindaugas vadina mane smurtautoju ir priekabiautoju, tokį pasakymą traktuoju kaip šmeižtą. Nei viena institucija nėra nustačiusi, kad aš prie kažko priekabiavau. Man tokia interpretacija labai liūdna.“
Jis paaiškino, kad su M.Kluonio atleidimu yra visiškai nesusijęs, tarnyboje šiuos klausimus sprendžia kontrolierė.
T.V.Raskevičius kategoriškai nesutiko ir su teismo pozicija dėl nesuteiktų atostogų ir tikisi, kad į situaciją kitaip pažiūrės aukštesnės instancijos teismas.
