Teismas dar rudenį laikinai uždraudė V.Bakui viešai kartoti „MG Baltic“ žeidžiančius teiginius, o šio draudimo nesilaikęs Seimo narys nubaustas 200 eurų bauda.
Kas ką turi įrodyti?
Politiko advokatas Vidas Vilkas tvirtino, kad kalbant apie „MG Baltic“ kaip nusikalstamą susivienijimą, buvo remtasi Seime patvirtintomis NSGK parlamentinio tyrimo išvadomis.
„Šis nutarimas nėra pripažintas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktas. Ko mūsų prašo ieškovas? Nesivadovauti teisės aktu“, – kalbėjo V.Vilkas.
„MG Baltic“ atstovaujantis advokatas Ąžuolas Čekanavičius tvirtino, kad V.Bakas turėtų įrodyti savo teiginių teisingumą. Jo tvirtinimu argumentas, jog remtasi NSGK išvada – niekinis. Jis priminė 2007 metais Seime priimtą komisijos išvadą, kur tirtos Juro Abromavičiaus žūties aplinkybės.
„Seimas patvirtino, kad tai buvo žmogžudystė, įvykdyta teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su konservatorių vadovybe ir kai kuriais partijos nariais. Bet negi aš dabar galiu vadinti konservatorius teroristais?“ – retoriškai klausė Ą.Čekanavičius.
Visgi V.Vilko teigimu, jei jau ginčijamos NSGK išvadoje nurodytos aplinkybės, tai ne V.Bakui tenka pareiga jas įrodinėti.
„Visai nesvarbu, ką pateikia valstybės institucijos. Visai nesvarbu, kas ten įrodyta. V.Bakas turi įrodyti, kad jo teiginiai atitinka tikrovę. Teisinis reglamentavimas nurodo, kad p. Bakas neprivalo įrodinėti valstybinių institucijų išvadų atitikimo tikrovei. Ne V.Bakas turi įrodinėti šioje byloje, ar tos išvados atitinka tikrovę“, – teigė advokatas V.Vilkas.
Nesutinka su 500 mln. eurų žala
Koncernui atstovaujantis advokatas Ąžuolas Čekanavičius akcentavo, kad valstybei padaryta 500 mln. eurų žala nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.
„Ginčijame, kad 500 mln. dydžio žala padaryta valstybei, – kalbėjo advokatas ir paminėjo, teismui pateikęs „MG Baltic“ viešųjų pirkimų duomenis. – Net Rasa Juknevičienė pasisakė, kad nežino, iš kur p. Bakas tai sugalvojo.“
Tačiau V.Vilkas patikslino, kad ši suma – tik apytikslė, o pats V.Bakas minėjo: skaičius turėtų patikslinti Viešųjų pirkimų tarnyba.
„Visur p. Bakas pasakė, kad arba jis mano, arba kaip komitetas priėjo tokios nuomonės ar išvados visų ištirtų įrodymų pagrindu. Svarbu apriboti šioje byloje teiginių, atitinkamai vertintinų kaip faktinių aplinkybių paskleidimą, nuo nuomonės“, – atkirto V.Vilkas.
Ginčų sukėlė buvusio teisėjo nuomonė
Įdomi byloje „MG Baltic“ pateikta teisės profesoriaus, buvusio Konstitucinio teismo teisėjo Egidijaus Šileikio nuomonė. Čia jis nepalankiai atsiliepia apie V.Bako išsakytus teiginius. V.Vilkas šią nuomonę įvertino kaip neetišką.
„Na, perskaičius tą turinį, sakyčiau, nuomonė neetiška. Kai sakoma, kad p. Bakas susijaudinęs išsakė tuos teiginius. Ten tokių epitetų vartojimas yra neatsitiktinis, o tendencingas visame turinyje. Iš kur p. Šileikiui buvo žinoma, kad jis buvo susijaudinęs pasisakydamas dėl tų kalbų“, – tvirtino V.Vilkas.
Advokatas užsiminė, kad šia nuomone galbūt buvo bandoma sudaryti įspūdį, kad tai yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto vertinimas.
„Nuomonė yra pateikta, liaudiškai tariant, į vienus vartus, naudinga tik ieškovui. Ji neigiamame atspalvyje pateikia p. Bako pasisakymus ir jų vertinimą. Gal ta nuomonė tegul lieka kaip nuomonė, kokia ji pateikta. Vienintelis pagrindas, kai prisidengiama tokia nuomone, kai pateikiama neva VU TF prof. E.Šileikio, tai visai ne katedros nuomonė, visai joje nesvarstyta, apie ją nieko katedra nežino ir tuo atsakymu, koks pateiktas katedros, tai patvirtina, kad tai asmeninė, subjektyvi p. Šileikio nuomonė“, – kalbėjo V.Vilkas.
Ar ši pateikta nuomonė – tik E.Šileikio asmeninė, o ne VU TF pozicija, pasitikslino ir bylą nagrinėjanti teisėja Fausta Vitkienė.
Prašoma neturtinė žala – per didelė
„MG Baltic“ dėl išsakytų teiginių patirtą neturtinę žalą įvertino 20 tūkst. eurų, tiek ir prašoma priteisti iš politiko.
Tačiau V.Vilko teigimu, ši suma smarkiai prasilenkianti su realybe. Anot jo, Europos žmogaus teisių teismas jau ne kartą nustatė, kad civilinėje byloje priteisiamos žalos negali viršyti Baudžiamajame kodekse numatytų sankcijų.
„Jeigu mes pasižiūrėsime į Baudžiamojo kodekso nuostatas, kad ir tą patį šmeižimo straipsnį, tai numatyta sankcija kaip bauda yra ženkliai mažesnė už šią ieškovo reikalaujamą žalą. Kalbame apie kartais mažesnę žalą“, – sakė V.Vilkas.
Vis dėlto jis pasakė, kad kalbėti apie neturtinę žalą išvis nereikėtų: „Mes manome, kad pats reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl kalbėti apie neturtinės žalos tikslingumą nėra prasmės“.
Kas šiame teisiniame ginče teisus, dabar spręs teismas. Jis žada sprendimą paskelbti artimiausiomis savaitėmis.