2016 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorai.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario iš vienos privačios bendrovės galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, taip pat siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais. Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo bei Seimo narių autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.
Tyrimo duomenimis, kaltinamasis, veikdamas bendrovės generalinio direktoriaus ir komercijos direktorės prašymu, gavęs duomenų, kad bendrovės produkcijoje aptikta bakterija, galimai neteisėtai prašė valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veikti bendrovės interesais, siekdamas, kad bendrovei dėl pažeidimų nebūtų uždrausta eksportuoti produkciją į Rusiją ir Baltarusiją. Taip veikdamas bendrovės interesais, P.Gražulis, būdamas Seimo nariu, iš bendrovės galimai gavo turtinę naudą: bendrovės lėšas, neatlygintinai naudojosi bendrovės automobiliu, kuro kortelėmis, už bendrovės lėšas nupirktais skrydžių bilietais.
BNS primena, kad P.Gražulis kaltinamas veikęs bendrovės „Judex“ tuometinio generalinio direktoriaus Rimanto Kičo ir bendrovės komercijos direktorės Patricijos Pachomovaitės prašymu. Pastaroji dirbo ir jo padėjėja Seime.
Siekiant tęsti šį ikiteisminį tyrimą ir vėliau, įvertinus visus gautus duomenis, spręsti klausimą dėl bylos perdavimo teismui, P.Gražuliui buvo būtina įteikti pranešimą apie įtarimą, apklausti jį įtariamuoju, atlikti kitus procesinius veiksmus. Tačiau asmuo, turintis Seimo nario neliečiamybę, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, negavus Seimo sutikimo. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Su tokiu prašymu buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą kreipėsi 2019 m. birželio 4 d, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 m. rudenį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Praėjusių metų gruodžio 3 d. buvęs generalinis prokuroras E.Pašilis pakartotinai kreipėsi į Seimą dėl E.Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo ir Seimas leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Panaikinus Seimo nario teisinę neliečiamybę, Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroro nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.
P. Gražuliui buvo pareikštas įtarimas dėl piktnaudžiavimo.
Atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Baudžiamąją bylą sudaro 44 tomai dokumentų.
