Koncernas prašo priteisti jam 800 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Iš pradžių atsakovais buvo įvardyti Lietuvos Respublika ir Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis. Liepos pabaigoje koncernas paprašė atsakovu įtraukti ir parlamentinio tyrimo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku buvusį V. Baką.
Apylinkės teismas buvo atsisakęs priimti patikslintą ieškinį, argumentuodamas, kad taip keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas, bet apygardos teismo trijų teisėjų kolegija panaikino šį sprendimą.
„Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog patikslintu ieškiniu ieškovai siekė pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą. (...) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį“, – rašoma nutartyje.
Apygardos teismas įpareigojo apylinkės teismą iš naujo spręsti šį klausimą.
Ieškinį yra pateikęs „MG Baltic“ koncernas ir pernai paviešintose Valstybės saugumo departamento pažymose minimi asmenys – buvęs prokuroras Ramutis Jancevičius, „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, LNK televizijos vadovė Zita Sarakienė, buvęs koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis.
Anot koncerno, žvalgybos teiginiai apie „MG Baltic“ neteisėtą įtaką politikams ir valstybės institucijoms neatitinka tikrovės ir pažeidžia koncerno dalykinę reputaciją.
Koncerno atstovai sako, kad valstybės institucijos neteisėtai rinko duomenis ir neužtikrino VSD raštų slaptumo.
Pats V.Bakas teigia, kad „MG Baltic“ teisiniais procesais siekia diskredituoti pernai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktą parlamentinį tyrimą ir bauginti politikus, kurie išaiškino nederamus koncerno veiksmus.
Seimas pernai birželį patvirtino išvadą, kad „MG Baltic“ siekė daryti neteisėtą poveikį politinei sistemai, valstybės institucijų priimamiems sprendimams, o tai kelia grėsmę demokratiniam valstybės valdymui ir nacionaliniam saugumui.
„MG Baltic“ grupės pajamos pernai siekė 631,5 mln. eurų, ji uždirbo 19,4 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno.