„Tik Baltarusijoje teismo psichiatrai-ekspertai dirba bendrame sukarintame dalinyje su kitų sričių ekspertais, o visa šita institucija (viena teismo ekspertizės įstaiga – 15min) yra tiesiogiai pavaldi respublikos prezidentui“, – kalbėjo tarnybos vadovė.
VTPT psichiatai-ekspertai žada palikti darbą
Ketvirtadienį ji kartu su kitų Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžių įstaigų vadovais ir atstovais Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymų metu aptarė planus pertvarkyti dalį pavaldžių įstaigų. Nepritarimą reformai išsakė ne tik VTPT, bet ir Nacionalinio kraujo centro, Nacionalinio transplantacijos biuro, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro, kitų įstaigų, suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovai.
Komentuodama optimizacijos planus, V.Martinkienė tikino, kad VTPT neatlieka jokių besidubliuojančių ekspertinių tyrimų, nenaudoja jokios įrangos, o siūlymas visų tarnybos skyrių darbuotojus perkelti į vieną pastatą, taikyti vieno langelio principą yra neįgyvendinami.
„Jokie šios konsolidacijos naudingumo kriterijai neegzistuoja“, – apie planą sujungti VTMT it VTPT kalbėjo V.Martinkienė.
Jos įsitikinimu, tai padarius, bus sukurta didelė institucija, bus sunku sklandžiai organizuoti procesus, užtikrinti kontrolę ir kokybę, kils problemų dėl žinybinių registrų tvarkymo, ekspertizės bus monopolizuojamos vienoje įstaigoje.
„Vien dėl konsolidavimo neatsiras daugiau [reikalingų] gydytojų-psichiatrų, pageidausiančių įgyti eksperto kvilifikaciją. Priešingai – neaiškus įstaigos statutas, neaiškios perspektyvos panaikins bet kokį norą rinktis šią įstaigą kaip darbovietę“, – aiškino V.Martinkienė.
Vadovės teigimu, „neaiškus įstaigos statusas, pavaldumas ne sveikatos o teisingumo struktūroms, galėtų paskatinti šiuo metu dirbančius VTPT psichiatus-ekspertus palikti „įstaigą ir įsidarbinti kitose psichiatrijos įstaigose“.
R.Raudys: tarnyba spardoma kaip kamuolys
VTMT Teismo ekspertas Romas Raudys posėdžio metu teigė sutinkantis su išsakytomis V.Martinkienės mintimis ir atkreipė dėmesį, kad aptariamos tarnybos pavaldumas ar pavadinimas per paskutinius kelis dešimtmečius buvo keistas beveik 10 kartų.
„Vieną kartą politikai apsispręskit, nespardykit kaip futbolo kamuolio tarnybos, nežinot, ka reiškia reorganizacijos su atleidinimo lapeliais. Mažiausiai metams išbalansuoja įstaigos darbą [...]“ – kalbėjo R.Raudys, perduodamas kolegų, dirbančių VTMT, žodžius.
Kitos SAM pavaldžios įstaigos, kurią planuojamą prijungti prie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys teigė, kad atliekant reorganizaciją nėra taip svarbu, prie ko įstaiga bus priskirta – svarbiau, kaip ji veiks.
„Labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nebūtų nueita optimizavimo keliu, o funkcijų stiprinimo. Kad priežiūros ir prevencijos funkcijos tik sustiprėtų“, – teigė jis.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas išreiškė viltį, kad pertvarkos metu įstaigos funkcijos būtų išsaugos, jų nesumažėtų. Departamento veikla dėl sujungimo, jo įsitikinimu, nenukentėtų.
Nesutariama, kam turėtų būti pavaldi Lošimų priežiūros tarnyba
V.Daukšys, kalbėdamas apie praktikas užsienyje, užsiminė, kad Lošimų priežiūros tarnybos svetur yra pavaldžios ne Sveikatos, o Finansų ministerijai.
„Aš nesureikšminčiau tų institucijų skaičiaus ar pavaldumo“, – į tai atsakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
„Praktikų yra įvairių dėl Lošimų priežiūros tarnybų institucijų savarankiškų ar nesavarankiškų. Manom, kad sudaryta Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupė tikrai turės galimybę išnagrinėti detaliau ir geriausias praktikas pasirinkti. Mūsų pagrindinis tikslas – ar būtų viena, ar dvi institucijos – būtų priežiūrinė funkcija stipri [...]“, – dėstė ji.
Seimo Sveikatos komiteto narys „valstietis“ Algimantas Kirkutis teigė manantis, kad Lošimų priežiūros tarnyba, ją prijungus prie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, turėtų veikti po Sveikatos apsaugos ministerijos sparnu.
„Man atrodo, kad čia svarbiausias žodis priklausomybė. Priklausomybė tai yra liga – kaip jūs norit taip sakykit ir čia yra ligos gydymas. Tai svarbiau, ne tiek finansai [...]“, – teigė Seimo narys.
„Nepritariame šiuo metu planuojamam vykdyti sujungimui bei Nacionalinio transplantacijos biuro dalies funkcijų perdavimui kitai įstaigai“, – tokią poziciją dėl plano Nacionalinį transplantacijos biurą ketinama jungti prie Nacionalinio kraujo centro išdėstė Santaros klinikų Nefrologijos centro Nefrologijos ir inkstų transplantacijos skyriaus vedėja Dalia Aleknienė.
Ekstremalių sveikatai situacijų centrą siūloma kelti į Kauną
Laikinai Nacionalinio kraujo centro direktoriaus pareigas einanti Ignė Klangauskienė teigė, kad tikslingesnis būtų visų kraujo donorystės funkcijas atliekančių oragnizacijų sujungimas. Tai, kad abiejų įstaigų pavadinimai siejasi su donoryste, anot jos, dar nieko nereiškia – įstaigos esą užsiima visiškai skirtinga veikla.
Į Kauną planuojamo keldinti Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Eglė Burbienė tikino, kad idėją kraustytis palaikytų, jeigu būtų kalbama tik apie dalies funkcijų, susijusių su sveikatos priežiūros specialistų tobulinimu, perkėlimą.
„Tam tikrų funkcijų sutelkimas, kurios būtų susijusios su sviekatos priežiūros specialistų tobulinimu, jų tobulinimo koordinavimu, iš tiesų galėtų duoti tam tikrą didesnį efektą“, – klausimų metu kalbėjo vadovė.
Sveikatos priežiūros ir farmacijos kompetencijų centro direktoriaus pavaduotojas Raimondas Natka, kalbėdamas apie idėją iš trijų įstaigų, tarp kurių ir centras, sukurti bendrą darinį, pažymėjo, kad reforma turi vykti analizių pagrindu.
„Galbūt analizės buvo atliktos, galbūt neatliktos, bet mes kaip įstaiga nesusipažinom su tom išvadom. Pagal Nacionalinės sveikatos sistemos įstatymą, asmens sveikatos priežiūra atskirta nuo visuomenės sveikatos priežiūros, todėl galbūt būtų tikslinga specialistų tobulinimą, kompetencijų ugdymą vykdyti dvie atskirom įstaigom [...]“, – pasiūlė jis.
ULAC vadovas pertvarkos pliusų neaptiko
Prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro planuojamo jungti Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas tikino apie tokius užmojus sužinojęs tik iš žiniasklados, apie tai nediskutavęs su SAM atstovais.
„Įstaigos skirtingos tiek struktūriniu, tiek funkciniu pagrindu“, – pažymėjo direktorius.
„Jeigu būtų vykdoma tokia reorganizacija, nekiltų abejonių, kad ULAC teikiamos viešosios paslaugos gyventojams, ypač komunikacijos srityje, nebebus vykdomos pilna apimtimi, nes tokių įstaigų kaip Nacionalinis visuomenės sveikatos centras statutas įpareigoja, pirmiausia, vykdyti viešojo administravimo funkcijas“, – pridūrė S.Čaplinskas.
Anot jo, minėtų įstaigų specialistai atlieka skirtingas veiklas, kurios esą niekaip nesidubliuoja.
„Reorganizavus ULAC, iškils grėsmė ŽIV ir AIDS prevencinės veiklos tęstinumui, kuri tarptautiniu mastu yra matoma, vertinama kaip gera praktika“, – dėstė S.Čaplinskas.
Parlamentarė konservatorė Irena Degutienė pritarė ULAC vadovo miničiai, kad prie Sveikatos centro prijungus ULAC būtų supainiotos įstaigų funkcijos.
„Aš nieko nebesuprantu. Čia plika akimi matosi – pirmiausia sumaišoma asmens sveikatos priežiūra su visuomenės sveikatos priežiūra [...]. Kas yra tas proto bokštas, kuris sumąstė tokias nesąmones dešimtyje punktų šitam Vyriausybės protokoliniam sprendime“, – rankose jį laikydama klausė Sveikatos reikalų komiteto narė.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, į tai atsakydamas, teigė, kad yra sričių, kuriose visuomenės ir asmens sveikatos atskirti negalime.
Lietuvos medicinos bibliotekos, kurią žadama likdviduoti, vadovė Salvinija Kocienė tvirtino, kad „naikinti“, o ne prijungti, ar keisti pavaldumą, medicinos informacijos centrą bandoma dėl patalpų. Jos įsitikinimu, Vilniaus Kaštonų g. 7 esantį pastatą, kuriame veikia biblioteka, planuojama „perduoti kitam pretendentui“ – Nacionaliniam dailės muziejui.
Nei Sveikatos reikalų komiteto nariai, nei klausymuose dalyvavęs viceministras direktorės žodžių nepaneigė.
„Valstietis“ R.Martinėlis: argumentų reformai nėra
Išklausęs SAM pavaldžių įstaigų atstovų pasisakymų dėl siūlomos pertvarkos Sveikatos reikalų komiteto narys „valstietis“ Raimundas Martinėlis teigė, kad jos nepalaikys.
„Nėra jokių argumentų šitai reformai, kurie būtų labai konkretūs, ir aiškūs tikslai ir galutinis tikslas. Gal kai kuriuos momentuose, čia Higienos institutas, čia direktorius šnekėjo, kad jie gal ir neprieštarautų jungimuisi, gal ir yra logika mokslo srity, bet tikrai nėra jokių argumentų, kad reiktų kažką daryt“, – aiškino jis ir pridūrė nematantis, kad jungiant įstaigas stiprėtų jų funkcijos.
SAM pavaldžių įstaigų planą, pagal kurį iš 19 jų 7 ketinama naikinti, sujungti arba apjungti, Vyriausybė patvirtinio lapkritį. Pagal planą naikinti ketinama:
-
Valstybinį psichikos sveikatos centrą (VPSC), jį pakeičiant Psichikos sveikatos skyriumi ministerijoje;
-
Lietuvos medicinos biblioteką, jos vykdytas duomenų apdorojimo funkcijas perduodant kitoms pavaldžioms įstaigoms.
TAIP PAT SKAITYKITE: Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė: Apie likviduojamos Lietuvos medicinos bibliotekos likimą
Taip pat planuojama prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro jungti Užkrečiamų ligų ir AIDS centrą (ULAC), o Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento – Lošimų priežiūros tarnybą.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga anksčiau teigė, kad pastarojo jungimo tikslas – „koncentruoti priklausomybių prevenciją ir priežiūrą vienoje institucijoje“.
Dėl pertvarkos dar balsuos Seimas
Higienos institutas, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ir Sveikatos priežiūros ir farmacijos kompetencijų centras, Vyriausybės matymu, turėtų veikti kaip viena institucija, atitinkanti visas dabartines įstaigų funkcijas.
Valstybinę teismo medicinos ir Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybas planuojama perduoti Teisingumo ministerijai, Nacionalinį transplantacijos biurą ketinama jungti prie Nacionalinio kraujo centro.
Ekstremalių sveikatai situacijų centrą svarstoma perkelti iš dabartinių į kitas patalpas.
Pavaldžių įstaigų pertvarką organizuojanti SAM tai argumentuoja siekiu sutaupyti ir į viešąjį sektorių pritraukti naujų kompetetingų darbuotojų, didinti darbuotojų atlyginimus, atsisakyti besidubliuojančių funkcijų bei užtikrinti, kad gyventojai galėtų gauti kuo daugiau paslaugų vienoje institucijoje.
SAM duomenimis, pavaldžių įstaigų reorganizacija leis sutaupyti 450 tūkst. eurų per metus. Kiek atsieis išeitinės kompensacijos atleidžiamiems darbuotojams, patalpų pritaikymas jungiant įstaigas, kol kas neskelbiama.
Dėl įstaigų pertvarkos dar turės balsuoti Seimas.
