Situacija komplikavosi tuomet, kai V.Brusokas fiktyviai paskyrė žmoną N.Beliakaitę kitos savo firmos direktore, o ši jam neteisėtai išmokėjo algą. Teisme paaiškėjo, kad nei verslininko, nei buvusios balerinos gyvenimas šiuo metu nėra klotas nei rožėmis, nei juolab pinigais.
Prisipažino buvęs šešėliniu vadovu
Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta administracinio nusižengimo (AN) byla, kurioje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atsakomybėn traukia Neli Beliakaitę.
Garsi moteris sulaukė kaltinimų pagal AN kodekso 120-ąjį straipsnį, nes jos esą vadovaujama įmonė, kaip rašoma protokole, padarė kreditorių teisių pažeidimą. Tačiau į teismo suolą savanoriškai sėdo ir moters sutuoktinis Vytas Brusokas, kuriam teko prisipažinti buvus šešėliniu ir faktiškai už viską atsakingu vadovu.
Direktorių persodino į žiūrovo vietą
Pamačiusi V.Brusoką, bylą nagrinėjanti teisėja neslėpė nuostabos, nes toks asmuo tarp šio proceso dalyvių apskritai nėra minimas.
V.Brusokas prisistatė kaip dabartinis Vilkaviškyje registruotos statybų įmonės „Danėja“ direktorius, tačiau teisėja paaiškino, kad jis nereikalingas, nes atsakomybėn traukiama buvusi direktorė, kuri vadovavo pažeidimo padarymo metu.
„Aš atvedžiau direktorę! Aš suinteresuotas“, – savo svarbią misiją įvardijo dabartinis vadovas.
Beje, paaiškėjo, kad į ankstesnį posėdį N.Beliakaitė nei buvo atvykusi pati, nei buvo atvesta – dėl didelio užimtumo ji nespėjo nuvykti į paštą ir atsiimti teismo šaukimo. Tai paaiškinusi moteris atsiprašė už teismo planų sutrikdymą.
Teisėja Inga Štuopienė paragino V.Brusoką įsitaisyti žiūrovų vietoje ir ramiai stebėti procesą, nepretenduojant į teisės konsultanto vaidmenį. Posėdžio šeimininkė pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, jei jaučiasi neužtikrintai, savo iniciatyva gali pasitelkti į pagalbą profesionalius teisininkus. „Neturime mes lėšų advokatams“, – prisipažino direktorius.
Niekada gyvenime nebausta
Tuo metu teisėja paskelbė bylos nagrinėjimo pradžią ir pasiteiravo N.Beliakaitės anketinių duomenų, paklausė ir apie išsilavinimą.
„Beveik aukštasis. Dabar jį ginuosi. Esu studijavusi tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, bet diplomo neturiu. Tai, galima sakyti, kol kas aukštesnysis“, – paaiškino profesionalios balerinos karjerą jau baigusi menininkė, šiuo metu vadovaujanti savo įkurtai įstaigai „Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija“.
Taip pat N.Beliakaitė gali būti pristatoma kaip baleto mokyklos meno vadovė.
Teisėjai taip pat rūpėjo patikslinti duomenis apie moters ankstesnius baustumus. „Ne, niekada gyvenime niekas nebaudė“, – tvirtino N.Beliakaitė, o teismas kitokių duomenų taip pat neturi.
Kai teisėja klausė, ar moteris turi kokių nors prašymų, ji tik kraipė galvą, o „ramiai pasėdėti“ žadėjęs V.Brusokas pusbalsiu sufleravo: „Dokumentai!“
N.Beliakaitė dėliojo tarp pirštų lapus.
„Pateik!“ – toliau ragino sufleris.
Dokumentai atsidūrė moters rankose, ji padavė lapus teisėjai, VMI atstovas Gediminas Sasnauskas tam neprieštaravo.
Byla – dėl 2 tūkst. eurų algos
Išraše buvo nurodyta, kad lėšos, už kurių išmokėjimą N.Beliakaitė atsidūrė teisme, vėliau buvo sugrąžintos į „Danėjos“ sąskaitą (vėliau posėdyje paaiškės, kad pinigai realiai nebuvo nei išmokėti, nei grąžinti).
Bylos esmė čia ir slypi: įmonė buvo išmokėjusi 2 tūkst. eurų V.Brusokui kaip mėnesio atlyginimą, nors firma tuo metu turėjo svarbesnių skolų. VMI atliko patikrinimą ir tai užfiksavo. Kaip nurodo teismui dabar N.Beliakaitės pateikti dokumentai, pinigai buvo grąžinti į įmonės kasą dar rugpjūčio 25 d., nors mokesčių inspektoriai prisiruošė protokolą surašyt tik rugsėjį.
„Ar norėtumėte, kad teismas ką nors papildomai apklaustų?“ – teiravosi teisėja, o teisiamoji, kaip ir prieš tai, tik pakraipė galvą.
„Mane!“ – sušnabždėjo ir dar pirštais papildomai spragtelėjo, kad tik būtų išgirstas, V.Brusokas.
Jį išgirdo ir N.Beliakaitė, ir teisėja.
„Vyrai dėl visko kalčiausi“
Kelio atgal nebebuvo – sutuoktiniams teko atversti visas kortas ir viską atvirai paaiškinti.
Tai Vytas Brusokas. Čia yra mano vyras ir jis viską tvarkė, – neslėpė baleto meistrė.
„Tai Vytas Brusokas. Čia yra mano vyras ir jis viską tvarkė“, – neslėpė baleto meistrė.
„Vyrai dėl visko kalčiausi“, – nesusilaikė nenusišypsojusi ir nereplikavusi teisėja.
Posėdžio šeimininkė paaiškino, kad jei vyrą ketinama apklausti, jo statusas kinta iš paprasto stebėtojo į liudytojo. Tai reiškė, kad apklausos sutuoktiniui teko palaukti už durų. O tuo metu teisėja pagarsino VMI kaltinimą.
Paaiškėjo, kad mokesčių prižiūrėtojai siūlo skirti 2 200 eurų baudą už jos vadovaujamos įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
Kalbant konkrečiai, N.Beliakaitės vadovaujama „Danėja“ išmokėjo jos sutuoktiniui, kaip firmos darbuotojui, 2 035 eurų algą, nors tuo pat metu įmonė privalėjo pirmiausiai mėginti padengti didžiulę skolą mokesčių inspekcijai.
Skola valstybei – per 40 tūkst. eurų
N.Beliakaitei teigiamai atsakė į klausimą, ar supranta, kuo yra kaltinama.
„Aš pripažįstu, kad aš apsižiūrėjau“, – paklausta, ar tą kaltę pripažįsta, sakė atsakomybėn traukiama moteris.
„Kas čia atsitiko?“ – teisėja pasiūlė N.Beliakaitei nuosekliai papasakoti, kaip ji atsidūrė teismo suole.
N.Beliakaitės vadovaujama „Danėja“ sumokėjo jos vyrui algą, kuomet įmonės skola valstybei siekė per 40 tūkst. eurų.
„Buvau savo vyro paprašyta nuo 2016 metų būti „Danėjos“ direktore. Tuo metu įmonė nevykdė veiklos. Užsakovai nemokėjo pinigėlių, susidarė ir mūsų skolų. Apsižiūrėjau, kad įmonės buhalterė sumokėjo atlyginimą Vytui“, – pasakojo moteris, formaliai „Danėjai“ vadovavusi iki 2017 m. spalio 12 d. (nuo tada įmonės vairą vėl parėmė V.Brusokas).
Paaiškėjo, kad tuo metu „Danėjos“ skola valstybei siekė per 40 tūkst. eurų. Tariamai vadovaujant N.Beliakaitei, šis įsiskolinimas nei mažėjo, nei didėjo.
Už ką mokama alga nedirbančioje įmonėje?
Beje, jei įmonė ištisus metus nevykdė jokios aktyvesnės veiklos, už ką tuomet buvo išmokėtas ganėtinai solidus atlyginimas V.Brusokui, pasiteiravo teisėja.
„Jis tvarkė visus tuos reikalus. Jis buvo kaip įmonės sekretorius. Mano sekretorius, galima sakyti“, – vyro vaidmenį, vertą poros tūkstančių eurų algos, apibūdino N.Beliakaitė.
„Tai tas atlyginimas buvo sumokėtas už ką?“ – konkretumo pasigedo teisėja.
„Už jo darbą“, – lakoniška išliko apklausiamoji. Ji dar pridūrė: „Mes neturime finansų, tad turime iš ko nors gyventi.“
N.Beliakaitė pabrėžė, kad jo vyrui sumokėta alga, remiantis dokumentais, grįžo į „Danėjos“ kasą. Galbūt pinigai buvo panaudoti taip, kaip numato įstatymas – įsiskolinimui Mokesčių inspekcijai sumažinti?
„Nebuvo jie panaudoti atsiskaitymui su VMI. Mokestinė nepriemoka yra 42 992,63 cento, bet tie pinigai nebuvo panaudoti skolos mažinimui“, – raportavo posėdyje dalyvavęs baudžiančios institucijos teisininkas G.Sasnauskas.
Ambicingas projektas – našta piniginei
Liudyti iš teismo koridoriaus į posėdžių salę vėl pakviestas V.Brusokas. „Žmona buvo paskirta vadove, bet faktiškai vadovavau aš“, – į vatą nevyniojo liudytojas.
Jis bandė aiškinti, priešingai, nei su VMI kaltinimu sutikusi jo žmona, kad „eiliškumo tvarka nebuvo pažeista“.
„Aš bendravau su VMI moteriškėm, teikiau joms dokumentus, paaiškinimus. Ir įmonė vykdė veiklą! Tiesa, ne tokiais mastais kaip anksčiau“, – kiek padrikai ir kiek priešingai, nei žmona, teismui pasakojo V.Brusokas.
Jis minėjo, kad bendrovė „SPA Birštonas“ užsimojo statyti kurorte sveikatingumo kompleksą „Vytautas Mineral SPA“, kurio projekto vertė siekė 9 mln. eurų.
Suprasti akimirksniu
- 2016 m. rudenį Birštone duris atvėrė naujas sveikatingumo ir poilsio kompleksas „SPA Vytautas“. Atidarymo iškilmėse esminius šio projekto akcentus viešai pristatė jo plėtotojas Norbertas Pranckus. Norbertas yra buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus, įtariamojo piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu, žentas.
- 2016 m. vasarą skelbta, kad iš VTEK pateiktų interesų deklaracijų, matyti, jog J.Miliui ir jo sutuoktinei, Darbo biržos Personalo ir administravimo skyriaus vadovei Irenai Miliuvienei, tų metų gegužę dukra Aistė dovanojo neįvardijamą dovaną už 195 tūkst. eurų. J.Milius sakė, kad ta dukters dovana yra kotedžas, kuriame jis su žmona gyvena.
- Pagal deklaruotus duomenis, dukters sutuoktinis – „Birštono mineraliniai vandenys ir ko“ valdybos pirmininkas Norbertas Pranckus. Pačiai dukrai priklauso įmonė „Akvavita“.
- V.Milius pareigų neteko teisėsauga įtarus, kad „Judex“ per parlamentarą „tvarkietį“ Petrą Gražulį siekė paveikti VMTV tarnybą, kad ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) taip pat tyrė ministrės V.Baltraitienės ir J.Miliaus galimą interesų konfliktą, dalyvaujant vakarienėje ir medžioklėje su verslininkais Panevėžio rajone, kur dalyvavo už Lietuvos ir Latvijos žemės ūkį atsakingi politikai, valstybės tarnautojai bei du verslininkai.
- Tuo pačiu metu paaiškėjo, kad tuometis VMVT vadovas J.Milius yra Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo Vytauto Gapšio, nuteisto „juodosios buhalterijos“ byloje, giminaitis.
„Vytautas Mineral SPA“ projektui įgyvendinti, kaip statybų organizacija, buvo pasamdyta V.Brusoko vadovaujama „Danėja“. Projekto vystytojai gavo dalinę Europos Sąjungos paramą.
Vėliau, kaip pasakojo liudytojas, užsakovai nutarė objektą didinti, sumanė priestatą. Sąmata kone padvigubėjo – iki 17 milijonų eurų.
„Jie susidūrė su finansiniais sunkumais, ir nebegalėjo mokėti mums, rangovams. Mes patys savo subrangovams šiuo metu esame įsiskolinę 550 000 eurų“, – atviravo V.Brusokas.
Pasidalijo rožine vizija
Jo optimistinis planas toks: jau metus sėkmingai veikiantis „SPA Birštonas“ netrukus susiskaičiuos metinius finansus ir su gerais rezultatais galės kreiptis į banką dėl finansavimo padidinimo. Kai SPA gaus daugiau lėšų – atsiskaitys su jo įmone. „Danėja“ savo ruožtu sumokės ir subrangovams, ir, žinoma, pirmiausia, Mokesčių inspekcijai. O kol kas belieka kantriai laukti geresnių laikų.
„Rangovai su šakėm vaikšto aplink namus. Žmona neramiai miega. Ir man neramu“, – liudytojas V.Brusokas atviravo, kas padeda apsispręsti, kam skolas grąžinti anksčiau, o kam vėliau.
„Žmonai taip pat nemokėta alga“, – nepamiršo paminėti V.Brusokas, nors ką tik buvo sakęs, kad realiai žmona nieko ir nedirbo.
V.Brusokas buvo pasiryžęs būti atviras iki galo. „Beje, aš irgi esu baustas. Už tą patį, kaip dabar žmona. Esu rangovams sumokėjęs, kai jau turėjome skolų VMI. Nes tie rangovai su šakėm vaikšto aplink namus. Žmona neramiai miega. Ir man neramu“, – tiesiai šviesiai ir vaizdingai aiškino liudytojas.
Teisėja jo klausė, ar nebuvo geriau su Inspekcija sudaryti mokestinės paskolos sutartį. V.Brusokas tvirtino, kad tokia galimybė nereali: „VMI labiau apsimoka delspinigius skaičiuoti!“
Nors tai nebuvo tiesiogiai susiję su byla, V.Brusokas posėdžio metu entuziastingai pasakojo, kad jo įmonė ir šiuo metu vykdo smulkią veiklą. „Teikiame projekto valdytojo paslaugas. Net jei mums nesumokės skolų, mes po truputį užsidirbsime ir grąžinsime savąsias skolas. Bankrutuoti įmonė tikrai nesiruošia“, – apie „Danėją“ pasakojo liudytojas.
Teisėja ir jo konkrečiai klausė, kodėl tie keli tūkstančiai, kuriuos buvo gavęs kaip algą, nebuvo skirti VMI skolai sumažinti.
„Kai tik kažkas įkrenta, VMI nučiulpia iš karto. Aš taip įsivaizduoju, kad buhalteris turi būti įmokėjęs“, – svarstė V.Brusokas, kuris teigė suprantantis, kad tokia nedidelė suma bendros padėties šiuo atveju nepakeistų, geriausiu atveju tas pavedimas iš jo įmonės pusės būtų įvertintas kaip geros valios gestas.
Kuo skiriasi įmonės kasa nuo vadovo kišenės?
„Realiai negrąžinau, ir realiai nebuvo išmokėta“, – prisipažino V.Brusokas. Jis paaiškino, kad tiesiog buhalteriškai viskas buvo įforminta taip, kad pagal dokumentus atrodytų tvarkingai.
Natūralu, kad teisme direktorius sulaukė klausimo, ar teismui yra pateikti apie išmokėtą algą ir grąžintas lėšas bylojantys fiktyvūs dokumentai.
„Danėjos“ vadovas suprato, kad galbūt dar nevėlu pasitaisyti, ir pateikė kitą versiją: „Tikrai išmokėjo man tuos pinigus ir tikrai aš juos įnešiau atgal!“
Jis dar pasvarstė, kad konkrečiam asmeniui tapus direktoriumi, tarp vadovo kišenės ir įmonės kasos galima dėti lygybės ženklą, tad nenuostabu, kad kartais tie pinigai gali ir susimaišyti.
„Bet tuo metu kas vadovas buvo“, – taikliai liudytojo pasiteiravo teisėja.
„Žmona“, – teko pripažinti V.Brusokui.
„Realiai ji nedirbo“
Lyg painiavos ir pažeidimų būtų maža, vyras nutarė atskleisti visas kortas. „Bet realiai ji nedirbo. Na, tik kažkiek...“ – atviravo V.Brusokas.
Teismo nutarimu N.Beliakaitei skirta gerokai mažesnė už minimalią, vos 400 eurų, bauda.
Jis tiesiai šviesiai pareiškė, kad valstybė meno kūrėjais nesirūpina, todėl teko įforminti N.Beliakaitę kaip bendrovės darbuotoją, mokėti už ją mokesčius ir, reikalui esant, gauti „Sodros“ išmokas. Šiuo metu N.Beliakaitei tai nebeaktualu, nes ji oficialiai vadovauja savo įkurtai baleto mokyklai.
„Rangovai su šakėmis bėgioja, o Mokesčių inspekcijos atstovai nebėgioja. Vadinasi, VMI – humaniškesnė institucija“, – taip V.Brusokas paaiškino savo prioritetus, kokias skolas dengia pirmiausia, o kurias atideda geresniems laikams.
„Noriu atsiprašyti prieš teismą ir prieš valstybę. Ir noriu padėkoti. Būčiau dėkinga, jei teismas neskirtų baudos. Niekada gyvenime nesu bausta ir nenorėčiau, kad tai pakenktų mano mokyklai“, – tardama teisme paskutinį žodį, kalbėjo N.Beliakaitė.
Tuo metu VMI atstovas nebuvo nusiteikęs taip jausmingai. Jis konstatavo, kad bylos aplinkybės pasitvirtino, tad tik pakartojo siūlantis teismui skirti už šį pažeidimą vidutinę ANK straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.
Už atgailą ir mažareikšmiškumą – didelė nuolaida
Bylą išnagrinėjusi teisėja Inga Štuopienė pripažino primabaleriną kalta padarius jai inkriminuotą pažeidimą. Vis dėlto, teismo vertinimu, pažeidimas nebuvo itin reikšmingas, didelė žala nepadaryta, tad N.Beliakaitei skirta tik simbolinė piniginė nuobauda – 400 eurų bauda.
Aiškindama savojo verdikto motyvus, teisėja pažymėjo, kad N.Beliakaitė pripažino padarytą pažeidimą ir dėl tokio poelgio gailėjosi. Be to, įmonei ji vadovavo palyginti trumpai. Svarbu ir tai, kad pinigai neteisėtai buvo išmokėti ne pašaliniam asmeniui, o įmonės darbuotojui, be to, netrukus visa suma buvo grąžinta į įmonės kasą. Galiausiai, reali didelė žala šiuo pažeidimu niekam nebuvo padaryta. Teisėja I.Štuopienė aiškino, kad norma, kurią „Danėjos“ vadovė pažeidė, iš esmės sukurta tam, kad nebūtų skriaudžiami socialiai jautriausi kreditoriai. Ir šiuo atveju tokia žala nebuvo padaryta.
Šiandienis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas dar neįsiteisėjo, tiek VMI atstovai, tiek pati pažeidėja per 20 dienų gali skųsti jį apeliacine tvarka aukštesniam teismui.
