Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 03 05

Teismo sprendimas taps valstybės testu

Mitingus organizuojantiems profesinių sąjungų atstovams už šias akcijas nuolat tenka susidurti su teisėsauga.
A.Černiauskas
A.Černiauskas / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Sausio 16-osios mitingo organizatoriai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė mėnesio pabaigoje turėtų stoti prieš teismą. Riaušėmis pasibaigusios protesto akcijos iniciatoriai gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn, už kurią jiems grėstų piniginė bauda nuo 500 iki 2 tūkst. litų arba areštas iki 30 dienų.

Profesinių sąjungų lyderiai įsitikinę, kad teismo priimtas sprendimas parodys, ar mūsų šalis yra teisinė valstybė, gerbianti Konstitucijoje įtvirtintas piliečių teises ir laisves.

Profesinių sąjungų lyderiai įsitikinę, kad teismo priimtas sprendimas parodys, ar mūsų šalis yra teisinė valstybė, gerbianti Konstitucijoje įtvirtintas piliečių teises ir laisves. Apie tai – LŽ interviu su A.Černiausku.

Įspėjimas kitiems

Po sausio 16-osios mitingo policija nusprendė, kad jūs, protesto akcijos organizatoriai, pažeidėte Susirinkimų įstatymą nenutraukdami riaušėmis pakvipusio renginio. Kovo 31 dieną sprendimą dėl to turėtų priimti teismas. Kaip vertinate situaciją, kurioje atsidūrėte?

Dvejopai. Nesuprantu, už ką man policija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Įdomu, ar pareigūnai klysta nesąmoningai, nesugebėdami įvertinti visų situacijos aplinkybių, ar tai yra specialios priemonės žmonėms įbauginti?

Susirinkimų įstatyme teigiama, kad ne pagal numatytą scenarijų vykstantį mitingą rengėjai turi nutraukti. Tačiau tuomet mums atrodė, kad viskas vyksta kaip planuota: nuo Seimo patraukėme link Vyriausybės. Nežinojome, kad dalis žmonių pasiliko prie parlamento pastato ir pradėjo riaušes. Dėl to, kas įvyko sausio 16-ąją, visiškai nesijaučiu kaltas.

Tai jau ne pirmas kartas, kai nukenčiu dėl to, kad organizuoju mitingus. Daugiau nei prieš metus, po protesto akcijos dėl nežabojamo kainų augimo, man taip pat buvo surašytas panašus protokolas. Tąsyk buvau kaltinamas šiukšlinimu viešoje vietoje. Šią istoriją tebenarplioja teismai.

Kas, jūsų nuomone, turėtų prisiimti kaltę dėl įvykusių riaušių: kelio joms neužkirtęs Valstybės saugumo departamentas, policija, visuomenei skaudžius sprendimus lengva ranka laiminę politikai, neramumus provokavę asmenys?

Tai įvertinti labai sunku, tačiau dalį kaltės turėtų prisiimti visi. Taikų mitingą paskatino Vyriausybė, kuri per kelis valdymo mėnesius įnešė tiek sumaišties, kaip nė vienas anksčiau dirbęs ministrų kabinetas.

Dėl to, kad mitingas virto riaušėmis, kalti ir policijos pareigūnai. Jie turėjo užtikrinti viešąją tvarką, tačiau to padaryti nesugebėjo. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad nemaža dalis riaušininkų buvo gerai organizuoti, jų veiksmai buvo koordinuoti.

Daug siekių

Sausio 16-ąją profesinių sąjungų organizuoto mitingo tikslai nublanko prieš riaušes. Priminkite, ko siekėte?

Į protesto akciją tuomet susirinkome, nes buvome nepatenkinti biudžeto formavimo principais ir tuo, kad pagrindinė mokesčių našta yra perkeliama ant dirbančiųjų pečių. Po tokių Seimo ir Vyriausybės sprendimų nedideles pajamas gaunantys žmonės neturi iš ko gyventi. Pasisakome už progresinius mokesčius ir manome, kad daugiau uždirbantys žmonės turėtų labiau prisidėti papildant biudžetą.

Siekiame padėti žmonėms ir priversti Vyriausybę bei Seimą priimti visuomenei naudingus, o ne žalingus įstatymus.

Vis dar siekiame, kad būtų grąžintas prieš Naujuosius galiojęs valstybės pareigūnų ir tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis. Taip pat pasisakome prieš Darbo kodekso liberalizavimą, norime, kad darbdaviai informuotų vietos darbo biržas apie planuojamus atleidimus, o valstybės mokamos nedarbingumo pašalpos leistų oriai išgyventi. Tai ne populistiniai, o realiai pagrįsti ekonominiai reikalavimai, kuriuos įvykdžius mažas pajamas gaunantiems žmonėms gyvenimas pagerėtų.

Gali vėl išeiti į gatves

Konstitucija garantuoja žmonių teisę į taikius susirinkimus. Tačiau, kaip paaiškėjo, tai ne visuomet paprasta. Ar jums gresiančios nuobaudos nenuslopins žmonių pilietinės dvasios ir noro reikšti savo poziciją?

Nors prieš mus ir imtasi tam tikrų represinių priemonių, žmonių noras reikšti savo nuomonę dėl valdžios priimamų sprendimų nemąžta. Optimistiškai nuteikia ir profsąjungas pasiekiantys atsiliepimai: žmonės siūlosi sumokėti pinigines baudas ar net pasėdėti už mus daboklėje, jei tokios nuobaudos būtų paskirtos.

Po sausio 16-osios pasigirdo siūlymų leisti organizuoti mitingus toliau nuo miesto centro ir pagrindinių valdžios įstaigų. Tai tik įrodo politikų nenorą įsiklausyti į visuomenės rūpesčius. Tai geruoju nesibaigs, jau dabar, kur nuvažiuočiau, esu klausiamas, kada ir kur bus kitas mitingas.

Artimiausiu metu planuojate naują protesto akciją?

Vesti žmones į gatves nėra mūsų tikslas. Siekiame padėti žmonėms ir priversti Vyriausybę bei Seimą priimti visuomenei naudingus, o ne žalingus įstatymus. Norime diskutuoti, teikti savo pasiūlymus ir taip surasti bendrus sutarimus. Jei mūsų siekiai nebus suprasti, neliks nieko kito, kaip vėl išeiti į gatves.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos