Siekdamas apginti pažeistas pareiškėjos teises, teismas panaikino VPT direktoriaus Žydrūno Plytniko pernai lapkričio 24 dieną priimto įsakymo dalį, kuriuo buvo panaikinta E.Sakalauskaitės pareigybė, bei VPT direktoriaus lapkričio 30 dienos įsakymą, kuriuo E.Sakalauskaitė buvo atleista iš pareigų.
Tai pirmadienį nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), paskelbęs, kad VPT, nesilaikydama Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų ir priimdama sprendimus, kurie ignoruoja įstatymo reikalavimus, pažeidė E.Sakalauskaitės teises.
E.Sakalauskaitė prašė teismo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Žydrūno Plytniko pernai lapkričio 24 dieną priimto įsakymo dalį, kuria panaikinta direktoriaus pavaduotojo pareigybė. Ji taip pat prašė panaikinti lapkričio 30 dienos įsakymą dėl atleidimo iš VPT direktoriaus pavaduotojos pareigų ir grąžinti ją į pareigas. Pareiškėja prašė įpareigoti VPT atlyginti 10 tūkst. litų neturtinę žalą.
Pasak pareiškėjos, objektyvaus pagrindo naikinti pareigybę nebuvo. Moteris mano, kad buvo atleista iš pareigų objektyviai neįvertinus visų aplinkybių ir pažeidžiant įstatymų nuostatas, nes atleisti iš pareigų nėščią valstybės tarnautoją draudžia Valstybės tarnybos įstatymas. Pareiškėja teigia dėl gauto pranešimo apie naikinamą pareigybę patyrusi emocinį sukrėtimą ir iki šiol esanti nedarbinga.
VPT prašė teismo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir mano, kad panaikindamas pareigybę VPT vadovas nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų. Atsakovas teismui paaiškino, kad šiuo metu E.Sakalauskaitė nėra atleista iš pareigų, o tik panaikinta jos pareigybė. Pareiškėjos atleidimo iš pareigų terminas yra perkeltas iki tol, kol ji grįš iš vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai.
VAAT, išnagrinėjęs administracinę bylą dėl įsakymų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nusprendė iš dalies patenkinti pareiškėjos skundą, pranešė teismo atstovė spaudai.
Paskelbtame teismo sprendime pabrėžiama, kad Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnyje, reglamentuojančiame valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos pagrindus, 6 dalyje nustatyta, kad nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12 ir 15 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais.
„Šioje teisės normoje nustatytas draudimas yra imperatyvus. Teismas pažymi, kad nei Darbo kodekso nuostatos, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenustato galimybės atleidimo iš tarnybos datą perkelti iki tol, kol pareiškėja bus vaiko priežiūros atostogose“, – rašoma teismo pranešime.
Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Tuo tarpu Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nagrinėja E.Sakalauskaitės iškeltą privataus kaltinimo bylą buvusiam savo viršininkui.
Privati kaltintoja E. Sakalauskaitė į teismą kreipėsi su skundu, nes pasijuto apšmeižta.
E. Sakalauskaitė Ž.Plytniką į teismą padavė po žiniasklaidai pasakytų žodžių – „kiek man žinoma, ji ne pirmą kartą “laukiasi„, kai tik atsiduria tokioje situacijoje“. Kilus skandalui dėl nėščios darbuotojos atleidimo, Ž. Plytnikas pareiškė, kad jo pavaduotoja E. Sakalauskaitė pareigų VPT neteko dėl etatų mažinimo, jai buvo siūlytos ir kitos pareigos, tačiau kito darbo dirbti nesutikusi.